Bet kaip yra gerai, kad Lietuvoje daugėja ekologiškų produktų. Varškutė, nors ir brangiau, 1.39€, bet užtat žalia! Ir ko gero gamina kokioje nors ekologiškoje vietovėje!
Žiūrim adresą – pardavėjas Vilniaus Konstitucijos prospekte. Na, gamyklos ten nematėme, nebent Vilniaus meras jos dar kokiame tunelyje neatrado, todėl tikriname veterinarijos numerius.
O čia gi UAB Kelmės pienas iš Vilvi (Vilkyškių) grupės. O tokia pati varškė iš ten pat tik su Vilkyškių ženklu jau kainuoja 1.09€. Taigi Augos produktas yra 0.30€ arba 28% brangiau, nei Vilkyškių ženklo varškė.
Kodėl tokia pati varškė – taigi jų maistinė ir energetinė vertė skaičius į skaičių sutampa, ir sudėtis ta pati – pienas (tik Auga atveju ekologiškas) ir pieno rūgšties bakterijos. Talentingi Kelmės pieno technologai – iš skirtingo pieno gauna idealiai vienodos maistinės vertės produktą.
Bet čia dar ne viskas. Lidl Pilos varškė iš ten pat ir su tokiais pačiais rodikliais, bet kaina 0.71€, tai yra Auga varškė yra 0.68€ arba 95% (beveik dvigubai) brangesnė už Pilos.
Štai tokia lietuviška ekologijos matematika. Už žalią spalvą dvigubai daugiau Jūsų pinigėlių.
Bet gal viduje pajausime kokį esminį skirtumą? Pjaunam, žiūrim, ragaujam.
Vandenėlis iš visų varškių teka vienodai, net folija ta pati.
Atidarytos varškės vaizdas vos ne kaip to pačio žmogaus pirštų antspaudai. Kvapas, spalva, skonis, struktūra visiškai sutampa.
Negalim teigti nieko kito, tik tai, kad viduje tas pats produktas. Gaila kad nėra pas mus laboratorijos, kad visiškai išsklaidytų abejonas.
Štai tokia lietuviška ekologija – imamas pats pigiausias gaminys, lipdomas žalias dizainas ir bac – ekologija. Jokių pastangų sugalvoti kokybiškesnį produktą, paieškoti aplinkai draugiškesnių pakuočių, suteikti vartotojui galimybę atsekti prekės žaliavos kelią – nieko. Neneigiam, gal ir iš ekologiško pieno pagaminta, gal… Manom Auga mums tuoj paaiškins, kaip ir su savo lietuvišku UAT pienu iš Lenkijos – taigi va vežam kelis šimtus kilometrų, kad supakuoti, po to atgal ir visa tai labai ekologiška.
Bet tai labiau primena tipišką lietuvišką biznelį – susirasti pigiausią produktą, supakuoti į savo etiketę, praplauti vartotojui smegenis ir šluotis pinigus.
Be kainos gamtai, bet su dviguba kaina pirkėjui.
Kaip Jūs jaučiatės pirkdami tokius lietuviškus ekologiškus produktus?
