Neringos savivaldybė reiškia poziciją, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose negalėjo atsirasti konkrečių skaičių, apibrėžiančių sklypo užstatymo tankį, galimą namų kvadratūrą. Tai turėtų būti apibrėžiama ne šiame teisės akte, o teritorijų planavimą reglamentuojančiuose dokumentuose.
„Arba konkretizuoti ieškinį Konstituciniam Teismui per Seimo narius, arba kada nors, kai vyks teisinis ginčas dėl konkrečios teritorijos, teismas paprašys Konstitucinio Teismo nuomonės“, – galimus sprendimus mato Neringos meras D. Jasaitis.
Jis piktinasi, kad rengiant naujus parko nuostatus beveik nebuvo atsižvelgta ne tik į Savivaldybės pastabas, bet dokumentas galimai kertasi su pačiu Savivaldos įstatymu.
Anot D. Jasaičio, yra būtinas ir antikorupcinis dokumento vertinimas, nes Kuršių nerijos nacionaliniam parkui suteikta labai daug teisių dėl leidimų išdavimo statyboms ar net renginiams, tačiau visiškai nėra nustatytos tvarkos, kuriomis vadovaujantis šie leidimai bus išduoti.
„Kriterijus – vizualinė tarša, tačiau kai pradedama diskutuoti, tai neaišku, iš kurios pusės reikia žiūrėti. Tarkim, saulės kolektoriai – nuo kur neturi būti matomi? Nuo marių, nuo krantinės ar nuo kopų? Paliekama daug vietos interpretacijoms. Tvarka turi būti“, – sako D. Jasaitis.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser sako, kad atsakomybė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai spręsti, kur gali būti saulės elektrinė, o kur ne, suteikta ne direkcijos noru. Diskusijų dėl saulės elektrinių statybos tikrai bus.
„Bendromis jėgomis reikės sukurti metodiką ir aiškią tvarką“, – sako A. Feser.
Ji tikina, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus kūrė Aplinkos ministerija ir daug punktų mažai skiriasi nuo kitų parkų nuostatų Lietuvoje.
„Nuostatuose nėra draudimų. Ten parašyta, kokias vertybes reikia išsaugoti, kokia veikla skatinama ir kas reglamentuojama“, – sako A. Feser.
Ji įsitikinusi, kad tik nurodžius konkrečius žvejo namo matmenis ir užstatymo plotą galima išsaugoti šio tradicinio statinio proporcijas, o tai yra Neringos paveldas.
„Savivaldybė dirbtinai kuria priešpriešą su parku, nes tada yra kam suversti kaltę dėl stringančių projektų“, – įsitikinusi A. Feser.
Ji sako, kad per tuos dešimt metų, kai ji vadovauja parkui, Neringoje išduota 250-350 statybų leidimų, tai yra daug.
Tačiau Neringos tarybos narys Arūnas Burkšas sako, kad jo ketvirtą dešimtį skaičiuojanti aktyvi veikla Neringos politiniame ir visuomeniniame gyvenime rodo, kad parko ir Savivaldybės pozicijos kardinaliai skiriasi.
„Mes, čia gyvenantieji, esame padaryti kažkokiais šitos teritorijos kenkėjais. Mums visada dedamas pavadys. Mus joja, bet mes visada paklūstame ir paklūstame“, – viešai ragina ginti savo interesus A. Burkšas.
Jis įsitikinęs, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas nepaiso vietos gyventojų interesų ir rūpinasi tik Neringos išsaugojimu ateities kartoms.
„Jau artimiausiu metu planuojame kviesti bendruomenę. Kartu susėsime ir pagal punktus aiškinsimės naujus Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus. Jei visos pusės vienodai suvoks, kokia vertinga yra Kuršių nerija, ir ją saugos, pykčių nebus“, – žada A. Feser.
