Šalies savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojai susitikime su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovais aptarė žemės ūkio klausimus, svarbius ir žemdirbiams, ir jiems padedantiems specialistams regionuose.
Ministerijos specialistai informavo apie planuojamus dalinio pasėlių draudimo įmokų kompensavimo, medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymo, žemės ūkio technikos registravimo pokyčius. Diskutuota ir savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimo bei kitais aktualiais klausimais.
Vienas jų – melioracijos fondo, valstybei priklausantiems melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti ir prižiūrėti, steigimas. Ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius informavo susirinkusiuosius, kad Melioracijos fondo įstatymas jau pateiktas derinti su visuomene.
„Melioracijos fondas būtų ilgalaikė investicija į Lietuvos ateitį, padėsianti užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkis ir toliau išliktų konkurencingas ir tvarus. Apie tokio fondo steigimą su socialiniais partneriais diskutavome ne sykį, tad parengtas įstatymo projektas yra kompromisas. Esame atviri siūlymams, kad rezultatas pateisintų visų lūkesčius ir neštų naudą“, – sako ministerijos kancleris.
ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė, kalbėdama apie pasėlių draudimo įmokų dalinį kompensavimą, paaiškino, kas svarbu renkantis pagalbos formą, kuo skiriasi skirtingų pagalbos formų reikalavimai, kada turi būti sumokamos įmokos. Taip pat daug dėmesio skirta planuojamiems pokyčiams, kad savivaldybių darbuotojams tenkanti našta būtų paprastesnė, o ūkininkams – patogesnė.
Savivaldybių atstovai pabrėžė, kad šios priemonės – išties labai reikalingos – administravimas yra per sudėtingas, vyksta ištisus metus. Iškeltas klausimas dėl jos supaprastinimo ir efektyvumo didinimo.
Svarbu tai, kad pasėlių draudimo įmokų dalinio kompensavimo administravimą apibrėžia ne tik ministerijos nustatyti reikalavimai, kurie bus lengvinami, bet ir Europos Sąjungos reglamentai, kurių perkeliamos nuostatos derinamos su Konkurencijos Taryba. Ministerija kreipsis į Konkurencijos tarybą prašydama paprastinti priemonės administravimo reikalavimus.
Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas informavo savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistus apie medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymo metodikos pokyčius. Planuojama leisti žalos nustatymui pasitelkti dronus. Savivaldybių atstovai palankiai sutiko žinią, kad ministerija siekia palengvinti jiems tenkančią administracinę naštą – specialistams nebereikėtų nustatinėti medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių.
„Norime iš savivaldybių paimti šią funkciją, manome, kad tai turi būti dviejų subjektų – ūkininkų ir medžiotojų reikalas. Siūlysime draudimo modelį, tai, ką daro kitų šalių ūkininkai – draudžia savo pasėlius. Taip pat svarstomi kiti variantai“, – sakė patarėjas D. Rybakovas, pabrėžęs, kad šis klausimas yra ir Aplinkos ministerijos kompetencijoje, tad būtina rasti bendrą kompromisą.
Ministerija pakeitė traktorių, savaeigių, žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo tvarką, kuri įsigalios nuo š. m. rugpjūčio 1 d. – prieš įregistruojant žemės ūkio techniką būtų privaloma atlikti techninę apžiūrą, o transporto priemonės tikrinimo metu būtų padaromos registruojamos transporto priemonės nuotraukos su vietos nustatymo funkcija (GeoTag).
„Registro duomenimis, didesnė dalis traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų neturi galiojančios techninės apžiūros ir viešajame eisme gali kelti pavojų eismo dalyviams. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, Registravimo taisyklėse būtų nurodymas, kad registracijos metu transporto priemonė turi turėti galiojančią techninę apžiūrą, o eksploatuoti transporto priemones, kurioms neatlikta techninė apžiūra, būtų draudžiama“, – susitikime kalbėjo ministerijos Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Darius Vilimas.
