Stiprinamas Tarpinstitucinis Bendradarbiavimas Artėjant Kriptoturto Sektoriaus Veiklos Pokyčiams
Finansų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai aptarė institucijų pasirengimą griežtėjant su kriptoturto sektoriaus veikla susijusiam reguliavimui Lietuvoje. Susitikimo metu pagrindinis dėmesys skirtas netrukus įsigaliosiančių naujų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrai bei bendros Europos Sąjungos (ES) reguliavimo sistemos kūrimui.
„Itin sparti technologijų plėtra ir valstybių sienų neribojama kriptoturto sektoriaus veikla skatina ženklų tokių įmonių skaičiaus augimą, tačiau tuo pat metu atveria didesnes pinigų plovimo, tarptautinių sankcijų apėjimo ir kitų finansinių nusikaltimų rizikas. Ši dinamiška padėtis reikalauja ES lygmens ir globalių sprendimų. Nelaukiant kol bus sukurtas vieningas ES reguliavimo mechanizmas, proaktyviai sustiprinome nacionalinį kriptoturto sektoriaus reguliavimą, – susitikime akcentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Kitą savaitę įsigaliojant naujoms priemonėms, labai svarbu užtikrinti efektyvų šių reikalavimų įgyvendinimą, už kurį atsakinga būtent FNTT. Taip pat ateinančių metų biudžeto projekte numatėme papildomas lėšas pinigų plovimo prevencijos funkcijos stiprinimui“.
Anot ministrės, koordinuotas atsakingų institucijų darbas bei PPTFP įstatymo pakeitimai leis užtikrinti efektyvų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymą dinamiškame kriptoturto sektoriuje, mažins reputacinius iššūkius tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei tarptautiniu mastu, be to, Lietuva bus tinkamai pasiruošusi priimti bendrus europinius reikalavimus.
„Pastaraisiais metais stebime aktyvų virtualiųjų valiutų operatorių įsikūrimą Lietuvoje. Sektoriaus augimas parodė, kad gali kilti tam tikrų rizikų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, todėl šio sektoriaus priežiūrą reikia stiprinti. Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja nauja įstatymo redakcija, o FNTT dėmesys bus nukreiptas į efektyvesnę šio sektoriaus priežiūrą bei kontrolę. Tam įgyvendinti ketiname investuoti ir į pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, įgūdžių tobulinimą“, – teigė FNTT direktorius Rolandas Kiškis.
Kaip pažymi G. Skaistė, griežtesnis reglamentavimas nesustabdys inovacijų plėtros, tačiau priešingai – užtikrins skaidrumą ir tvarų finansų sektoriaus augimą. Didesnis aiškumas nacionaliniame reguliavime reikšmingai prisidės prie kokybiško kriptoturto įmonių veiklos vystymosi Lietuvos rinkoje.
Nuo lapkričio 1 d. įsigalios PPTFP įstatymo nuostatos, kurios griežčiau reguliuos kriptoturto sektoriaus įmonių veiklą. Tokių paslaugų teikėjams bus taikomas 125 tūkst. eurų įstatinio kapitalo reikalavimas. Vadovaujantys darbuotojai turės būti nuolatiniais LR gyventojais, jie negalės tuo pačiu metu atstovauti daugiau nei vienai įmonei (išskyrus, kai įmonės priklauso vienai įmonių grupei), be to, jiems bus taikomi aukštesni reputaciniai reikalavimai.
Įstatyme įtvirtinta, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip prarandant ryšį su Lietuva.
Taip pat bus privaloma identifikuoti klientų tapatybę, kai operacijų suma lygi ar viršys 700 eurų bei draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas.
Nuo 2025 m. įsigaliojus „Travel rule“ nuostatai, virtualiųjų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai bus įpareigoti gauti, laikyti ir perduoti informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinas operacijas, imtis įšaldymo ir uždrausti įtartinus sandorius. Dėl palengvinamo kriptoturto perdavimo atsekamumo bus sunkiau apeiti taikomas sankcijas ir kitas ribojamąsias priemones.
Be to, kitų metų vasarį Registrų centras viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.
Be nacionalinių priemonių, susitikime taip pat aptartos kriptoturto rinkos reguliavimo tendencijos ES lygiu. Atkreiptas dėmesys, jog bus sukurta vieninga kriptoturto sektoriaus reguliavimo sistema, o šiuo metu ES institucijose svarstomi strateginiai su kriptoturto segmento priežiūra susiję dokumentai – Kriptoturto rinkų reglamentas (angl. MiCA) ir Reglamentas dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas (angl. TFR).
Tikimasi, kad pilna apimtimi reglamentai įsigalios 2025 m.
Papildoma informacija
Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 570 kriptoturto paslaugų teikėjų įmonių. Spartų šio sektoriaus augimą įrodo tai, kad 2020 m. buvo įsteigtos 8 įmonės, 2021 m. – 188, o per pirmąjį 2022 m. pusmetį – 378.
Finansų sektoriaus rizikų valdymas yra viena iš Vyriausybės programoje numatytų krypčių, todėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai skiriama vis didesnė politinės darbotvarkės dalis.
