Daugelis filosofų ir mąstytojų yra aprašę idealią socialinę sistemą, idealią šalį, kurioje „teka pienas ir medus“, ir kiekvienas toks scenarijus buvo laikomas utopiniu.
Jei norime būti objektyvūs, reikia pripažinti, kad šis prievartos ir korupcijos pasaulis, kupinas abejotinų žmonių, vargu ar galėtų sukurti tokią pasiaukojamo gėrio, taikos ir realaus solidarumo karalystę.
Tačiau pasaulyje vis dėlto yra valstybė be kariuomenės, šalis, kur namai ir automobiliai nerakinami ir kur energija visiems yra nemokama. Šalis, kuri uždarė restoranus ir kazino. Ir ši šalis vadinasi Islandija!
Apie islandišką stebuklą neperskaitysi laikraščiuose, nes viso pasaulio vyriausybės mažiausiai norėtų, kad Islandijos pavyzdys iš tiesų taptų pavyzdžiu kitoms šalims.
Būtent Islandijoje ne taip seniai įvyko labai įdomi revoliucija. Tai nutiko iškart po 2008 metų ekonominės krizės.
Priešingai nei pasaulio kriminalinė politika, kur tarptautiniams bankams, sukūrusiems krizę, padėjo dar ir pinigais, Islandijoje šios politinės jėgos prarado valdžią, bankai buvo nacionalizuoti, o krizės organizatoriai surasti ir areštuoti.
Be to, gyventojai išėjo į gatves, kad apgintų naująją konstituciją, parašytą visų žmonių labui.
93 % islandų referendume pasisakė už tai, kad nebūtų grąžinamos savų bankininkų skolos.
Sekė labai charakteringa „laisvajam pasauliui“ „tarptautinės bendruomenės“ reakcija – Islandija patyrė beprecedentį spaudimą. Didžioji Britanija ir Olandija, islandiškiems bankams atsisakius išmokėti jų gyventojams skolas, grasino griežtomis ekonominėmis sankcijomis, net visiška Islandijos izoliacija.
TVF grasino nutraukti bet kokią pagalbą šaliai. Britanijos vyriausybė grasino įšaldyti islandų santaupas ir einamąsias sąskaitas. Bet islandai nepasidavė spaudimui, o prezidentas Grimsonas pasakė: „Mums sakė, kad jei mes nesutiksime su tarptautinės bendruomenės sąlygomis, tapsime Šiaurės Kuba. Bet jei mes būtume sutikę, būtume tapę Šiaurės Haičiu.“
Ką mes žinome apie šią salą valstybę, esančią tarp Šiaurės Atlanto ir Arkties vandenyno?
Pasak „Capital.ro“, „930 metais islandai įsteigė pirmąjį pasaulyje parlamentą Altingą. 1262 metais salą okupavo norvegai, o 1380 metais ji priklausė Danijos suverenitetui. Antrojo pasaulinio karo metu strateginiais sumetimais salą okupavo Jungtinė Karalystė, o 1944 metais ji paskelbė apie savo nepriklausomybę.“
Šiandien Islandija demonstruoja gana įkvepiantį socialinį modelį. Galbūt todėl, kad ten 103 000 kvadratinių kilometrų gyvena vos 325 000 žmonių (t. y. apie 3 žmones kvadratiniame kilometre).
Islandai gerai pažįsta vienas kitą, todėl gali būti kur kas lengviau įtraukti į šalies reikalus, o tai ir buvo įrodyta per krizę.
Bet kokiu atveju šiandien Islandija – tai šalis, turinti pačią pažangiausią, pačią humaniškiausią ir taikiausią socialinę sistemą. Štai keletas charakteristikų, kurias surinko „Capital.ro“:
1. Turistų, lankančių šalį, skaičius daugiau nei du kartus viršija gyventojų skaičių. Turizmas sukuria trečdalį šalies BVP.
2. Gyventojų labai mažai, žmonės pažįsta vienas kitą. Galiausiai būstai nerakinami, o automobiliai stovi aikštelėse su spynelėse paliktais rakteliais. Raktų naudojimas suprantamas kaip grubumas.
3. Islandijoje nėra vietinių „MacDonald‘s“. Visi buvo uždaryti per 2009 metų krizę.
4. Islandijoje nėra kariuomenės. Apsaugos funkciją atlieka tik pasieniečiai. Jei islandas panorės tarnauti, galės prisijungti prie Norvegijos armijos pagal susitarimą tarp dviejų šalių.
5. Visa naudojama energija gauna iš netradicinių šaltinių, išskyrus automobilių kurą. Islandija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri naudoja centralizuotą šildymą. Bet, skirtingai nei kitos šalys, energija tiekiama nemokamai.
6. Mokyklos ir koledžai nemokami.
7. Islandija turi vieną labiausiai išvystytų pasaulyje visuomenės sveikatos apsaugos sistemų (15 vieta pasaulio reitinge) ir ji veikia taip gerai, kad net nėra privačių ligoninių, o privatus draudimas praktiškai neegzistuoja.
P. S. Ir, be to, Islandija kasmet patenka į šalių, kuriose pats aukščiausias gyvenimo lygis, dešimtuką. Štai toks ekonominis stebuklas „saviems“.
