Spalio 27 d. minime Kriminalinės policijos dieną. Ši diena Lietuvoje pradėta minėti 1931 metų spalio 27 d., tuometinio vidaus reikalų ministro pulkininko Stepono Rusteikos iniciatyva.
1918 metais, nualintą karo Lietuvą buvo užplūdusios vagystės, žmogžudystės, plėšimai – „Vagys buvo tiek drąsūs, kad vogdavo net savininkams matant ir vogtus daiktus be baimės pardavinėdavo. Sugauti aiškindavosi pirkę iš vokiečių kareivių. Susekti, kad pavogė ar iš tikrųjų iš vokiečių pirko, buvo labai sunku […] vagys ir įvairūs plėšikai veikė organizuotai, didelėmis gaujomis […]“ [Policija, Nr. 9 (49),1928 m.]
Kriminalinė milicija buvo pradėta organizuoti Kaune. 1918 m. spalio 27 d. buvo sudaryta komisija vidaus tvarkai organizuoti Kauno mieste, o 1918 m. gruodžio 20 d. vienas iš komisijos narių – Fridrichas Cigleris buvo paskirtas Kauno milicijos kriminalinio skyriaus komisaru. Nuo 1919 m. rugpjūčio mėn. 15 d. šios pareigos buvo patikėtos P. Maksimovui (tuometiniam Kauno gaisrininkų komandos viršininkui).
Kūrimosi sąlygos kriminalinei policijai Lietuvoje buvo itin sudėtingos. Be to, kriminalinė policija neturėjo nei nusikaltimams aiškinti patyrusių valdininkų, nei reikalingų priemonių. Nebuvo pėdsekių šunų, neturėta net fotografijos aparato, nežinota, kurie vagys recidyvistai, nekalbant jau apie nusikaltėlių sąrašus, albumus ir t. t.
1920 metais kriminalinės milicijos etatai buvo pertvarkyti iš naujo. Buvo priimta nemažai patriotiškai nusiteikusių gabių žmonių. Vienas jų – Adolfas Veselis, kuris 1920 m. rugsėjo 6 d. suorganizavo ir įkūrė kriminalinės policijos Lietuvoje centro biurą, tapo jo viršininku ir biurui vadovavo iki 1924 metų. Jo vadovavimo biurui laikotarpiu buvo pradėti steigti kriminalinės policijos padaliniai visoje Lietuvoje, o nuo 1921 m. kovo 24 d. buvo ženkliai padidinti kriminalinės policijos etatai – net 140. Be to, papildomai buvo įsteigti 3 kriminalinės policijos skyriai Vilniuje, Gardine ir Kaune bei 7 punktai apskrityse.
Kuriantis kriminalinei milicijai, jos sudėtyje pradėjo reikštis ir kurtis kriminalistinių tyrimų veikla. 1920 metų pabaigoje imta bandyti grupuoti nusikaltimų rūšis ir jas registruoti. 1921-1922 metais įvesta nauja ieškomų asmenų tvarka, sukurti pirmieji įrenginiai nusikaltėliams identifikuoti ir registruoti. Vėliau, 1923-1924 metais, buvo sukurta ir įgyvendinta nusikaltėlių registracijos sistema.
Stiprų postūmį Lietuvos kriminalistikai plėtotis davė 1923 metais rugsėjo mėn. Vienoje (Austrija) įkurta Tarptautinė kriminalinės policijos komisija – dabartinio Interpolo prototipas. Įvairiais metais joje dirbo Lietuvos policijos atstovai.
Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms ir jaunai valstybei sustiprėjus, nutarta karinę žvalgybą ir kontržvalgybą palikti kariuomenės Generalinio štabo sudėtyje, o žvalgybą betarpiškai susijusią su valstybės vidaus saugumu, pavesti Vidaus reikalų ministerijai (VRM). 1923 m. perdavus tam tikras funkcijas iš Krašto apsaugos ministerijos, Piliečių apsaugos departamento kriminalinei policijai pavestas ir politinis sekimas, kurį vykdė Kriminalinis skyrius „B“, kiek vėliau tapęs VRM Politinės policijos skyriumi.
Lietuvos milicija 1924 m. sausio 1 d. oficialiai pavadinta policijos vardu. Tuo metu jau visos policijos rūšys turėjo savo nustatytą uniformą ir ženklus. 1926 metais buvo įsteigtas Lietuvos kriminalinės policijos legitimacijos ženklas (autorius – dailininkas Antanas Žmuidzinavičius).
1925-1928 metais kriminalinė policija padarė didžiulį proveržį taikydama mokslinius kovos su nusikaltėliais būdus, nusikaltėlių sekimo ir atpažinimo metodus. 1925 metais buvo išleista knyga „Nusikaltimams kelti ir tirti vadovėlis“, o 1926 m., išleistas pirmasis kriminalistikos vadovėlis lietuvių kalba „Mokslinė policija“.
Nors kriminalistikos užuomazgos formavosi jau nuo 1918 metų, vis tik, mokslinės kriminalistikos pradžia Lietuvoje laikoma 1927 m. vasario 1 d., kuomet buvo įsteigta pirmoji valstybinė kriminalistinė įstaiga Lietuvoje – Kriminalinės policijos skyriaus Nusikaltėlių registracijos sekcija, o jai vadovauti paskirtas vedėjas, jaunesnysis valdininkas Antanas Penčyla. 1931 m. spalio 12 d. Nusikaltėlių registracijos sekcija buvo pavadinta Kriminalinės policijos Identifikacijos biuru, kuriam vadovauti buvo paskirtas Petras Gustavas Pamataitis.
1927 m. pradžioje kriminalinė policija buvo sujungta su politine. Iki 1928 m. vasario 15 d. kriminalinė policija priklausė Piliečių apsaugos departamento direktoriui, o nuo 1928 m. vasario 15 d. tapo tiesiogiai pavaldi vidaus reikalų ministrui.
1933 m. gegužės 29 d. vidaus reikalų ministras Steponas Rusteika patvirtino Valstybės saugumo departamento statutą, kuris pradėjo galioti vos po poros dienų – birželio 1 d.
1933 m. birželio 1 d., vietoje Kriminalinės policijos valdybos pradėjo veikti Valstybės saugumo departamentas (VSD), kurį sudarė centrinė įstaiga, valstybės saugumo policija ir kriminalinė policija, veikusios regioniniu principu ir turėjusios teritorinius padalinius. VSD buvo tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui.
Remiantis 1932 m. sausio 17 d. Lietuvos policijos darbuotojų surašymo duomenimis, kriminalinėje policijoje tarnavo 210 darbuotojų: 155 policijos valdininkai, 17 eilinių policininkų, 38 raštinės ir kiti tarnautojai.
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, daugelį kriminalinės policijos ir kitų žvalgybos institucijų pareigūnų ištiko tragiškas likimas, sunkūs išbandymai teko ir jų šeimų nariams.
Dabartinės Rusijos agresija prieš Ukrainą ir su tuo susiję geopolitiniai iššūkiai nedviprasmiškai primena kiek daugiau nei aštuonių dešimtmečių senumo grėsmes bei skaudžią Lietuvių tautos patirtį ir padarinius.
Kriminalinės policijos tradicijos buvo kuriamos ne vieną dešimtmetį ir kriminalinės policijos pareigūnai ne kartą įrodė savo drąsą ir atsidavimą Lietuvos valstybei užtikrinant visuomenės saugumą. Kad gyvenimas Lietuvoje tampa vis saugesnis – tai didžiulis profesionalios Lietuvos kriminalinės policijos ir kiekvieno sąžiningai tarnavusio ar tebetarnaujančio pareigūno nuopelnas.
Minint šią dieną, spalio 27 d. tradiciškai bus apdovanoti geriausi kriminalistai, paskelbti Metų sekliai ir reikšmingiausias LKPB tyrimas.
