Socialinės inovacijos ir socialinis verslas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sinonimai. Tačiau, pasak „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorės, „ChangeMakers‘ON“ įkūrėjos bei Europos socialinio verslumo ir inovatyvių studijų instituto vadovės Simonos Šimulytės, tai labai skirtingi terminai, kurių painiojimas inovacijų ekosistemai daro didelę žalą. Kas yra socialinės inovacijos, koks jų poreikis ir kaip jos gali prisidėti prie sisteminių pokyčių ekologijos, švietimo ir kitose srityse, tvaraus ir poveikį kuriančio verslo ekspertė pasakoja interviu.
Kuo skiriasi socialinės inovacijos nuo socialinio verslo?
Į šį klausimą atsakinėju jau 10 metų, tačiau sąvokos vis dar dažnai painiojamos. Esminis skirtumas – socialinis verslas yra verslo modelis. Socialinės inovacijos – pokyčio, poveikio ir naujumo atspindys. Socialinės inovacijos yra bet koks sisteminis pokytis, kuriantis poveikį žmogui, visuomenei ar gamtai. Pavyzdžiui, jei švietimo sistema būtų pakeista 180 laipsnių, tai būtų didelė socialinė inovacija. Dar vienas pavyzdys – iš sėlenų gaminami suyrantys indai, iš rinkos stumiantys plastikinius indus. Tuo tarpu socialinis verslas grąžina grąžą visuomenei ar gamtai – produktas gali būti net nesusijęs su socialiniais dalykais. Tarkime, aš gaminu batus, o klientui nupirkus vieną porą, kitą padovanoju socialiai remtinoms šeimoms. Ar gaminu ką nors iš atliekų, o dalį pajamų skiriu vandenynų valymui. Socialinės inovacijos gali tapti socialiniu verslu, bet nebūtinai.
Ar socialinė inovacija būtinai yra technologinė inovacija?
Nebūtinai, tačiau aš esu linkusi manyti, kad tai yra labai svarbus komponentas, sistemingai siekiant socialinio pokyčio. Technologijas, jų naują panaudojimo metodą, patobulinimą ar apjungimą galima patentuoti, tai suteikia tam tikrų garantijų. O nepatentuotas idėjas nukopijuoti labai lengva. Dirbdama startuolių ekosistemoje tas pačias idėjas ir siūlymus girdžiu nuolat, nebeaišku, kas pirmesnis. Tad kyla klausimas, kodėl dar niekas to neįgyvendino?
Kokie sisteminiai pokyčiai, jūsų akimis, šiuo metu labiausiai reikalingi?
Reikėtų labai aiškaus sisteminio pokyčio sisteminiam pokyčiui. Didžioji dalis tų sistemų, kurias reikėtų laužyti ir keisti, veikia valstybiniu lygmeniu, todėl čia atsiranda didysis iššūkis inovatoriams, kaip veikiant sistemoje keisti sistemą. Lengviausia tai būtų daryti, jei startuoliai būtų valdžioje. Dabar, veikiant sistemoje, sistemą keisti labai sunku. Visgi, kuo daugiau mažų sisteminių pokyčių vyksta, tuo atsiranda daugiau spaudimo iš visuomenės ir pamažu viskas keičiasi į gera. O kalbant apie konkrečias sritis, kurios šiandien aktualiausios, be abejonės, švietimas bei sveikata. Taip pat aplinkosaugos tema visada svarbi.
Kaip apibūdintumėte socialinių inovacijų plėtrą Lietuvoje? Ar turime gerųjų pavyzdžių?
Lietuvoje labai nuvalkiotas socialinių inovacijų terminas. Daug kas skelbia, kad kuria socialines inovacijas, bet iki galo nesupranta, kas tai yra ir nekuria sisteminio pokyčio. Visgi, turime ir nuostabių socialinių inovacijų pavyzdžių. Pavyzdžiui, startuolis „Edukraftas“, perkeliantis ugdymo turinį į žaidimo „Minecraft“ žemėlapius, kad mokiniai su mokytojais mokytųsi įdomiai – žaisdami, o ne pildydami pratybų sąsiuvinius. Pavyzdys sveikatos srityje – startuolis „Mainletic“, kurio idėja gimė pandemijos pradžioje. Tai jau pilnai veikiantis įrankis, skirtas padėti darbdaviui pasirūpinti darbuotojų psichologine sveikata. Ekologijos srities inovacija Lietuvoje, bet ne pasaulyje – „CupCup“ daugkartinio naudojimo puodelių depozito sistema verslams ir renginiams. Nors pavyzdžių nemažai, šiandien įvairių inovacijų poreikis milžiniškas.
Kokį didžiausią iššūkį įvardintumėte socialines inovacijas kuriantiems startuoliams?
Bendrąja prasme, pats didžiausias iššūkis įvairias inovacijas kuriantiems startuoliams šiandien yra stipri komanda ir bendras užsispyrimas išvystyti sprendimą iki galo. Labai dažnai nutinka, jog akys dega nevienodai, komanda subyra. Kita problema, kad komanda formuojama ne pagal kompetencijas, pasigendu bendros komandų ambicijos. Kalbant būtent apie socialines inovacijas, užsispyrimo prireikia dar daugiau, juk dažnu atveju tai yra ėjimas prieš srovę. Ir kaip visa apimantį ir kertinį iššūkį įvardinčiau, negebėjimą prisiimti atsakomybės. Atsakomybė dažnai deklaruojama tol, kol yra patogi.
Kaip paskatinti socialinių inovacijų kūrimąsi ir kas turėtų to imtis?
Nėra žodžio „turėtų“. Viskas, kas yra daroma su jausmu „turėtų“, „nes apsimoka“, „nes patogu“, yra baigtinis procesas ir neveda į jokį sisteminį pokytį. Ambicija ir noras pasiūlyti kitokį sprendimą – veda pirmyn. Tad neturime laukti, kol bus palankūs įstatymai, kol ateis investuotojas, kol galėsime sau leisti išeiti iš darbo ir pan. Visa tai yra tik pasiteisinimų ieškojimas. Aš linkusi nepermetinėti atsakomybių kitiems. Kai iš tiesų nori pakeisti situaciją ir rinkai pasiūlyti sprendimą, prisiimi asmeninę atsakomybę ir ambicingai judi pirmyn. Kitaip tariant, kiekvienas iš mūsų galime būti socialinių inovacijų kūrėjais.
Kaip startuoliams įgyvendinti socialines inovacijas gali padėti pre-akceleratorius?
„TechHub“ projektas yra susikūręs kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo platforma. Nesvarbu, ar ateini konsultuotis, ar patenki į pre-akceleratorių, gali būti tikras, kad gausi pagalbą iš visų sričių ekspertų. Rasi ir kas išmano socialines inovacijas, ir rinkodarą, ir pardavimus, ir technologinius produkto kūrimo aspektus. Jei esi mokslininkas, seniai sukūręs inovaciją, tačiau ją apleidęs, padėsime atrasti galimybes ją įvesti į rinką. Čia galima saugiai pasitikrinti, pasimatuoti, pasitestuoti idėjas ir judėti jų įgyvendinimo ir plėtros link.
Primename, kad norinčius savo idėją paversti inovacija Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti jau ketvirtajame „TechHub“ pre-akceleratoriaus cikle – tris mėnesius trunkančiuose intensyviuose mokymuose startuoliams ar ketinantiems juos įkurti. Mokymų metu su inovacijų ekspertų ir asmeninių mentorių pagalba startuoliai turės galimybę vystyti savo idėjas, gaus reikalingų žinių tolesnei verslo plėtrai, susipažins su investuotojais ir verslo angelais, galės pasipildyti komandos nariais. Registracija į pre-akceleratorių vyks iki 26 dienos.
Registracijos anketą rasite čia.
TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, ir LinkedIn platformose, taip pat https://mita.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mita-vykdomi-projektai/techhub.
Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“
