Skurdui mažinti – spartesnis pensijų indeksavimas, vienišo asmens išmoka, didesnė MMA
Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 metais apie 585 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos lygis šalyje sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp senjorų, atsidurti skurde rizikavo asmenys, vieni auginantys ir išlaikantys vaikus, vieniši asmenys, taip pat bedarbiai.
Skurdo rizikos lygis išaugo reikšmingai padidėjus skurdo rizikos ribai nuo 379 EUR 2019 m. iki 430 EUR 2020 m. per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
„Reikšmingas skurdo rizikos ribos padidėjimas rodo, kad šalies gyventojų pajamos augo, tačiau padidėjęs skurdo rizikos lygis atskleidžia, jog pačių pažeidžiamiausių, skurstančių asmenų situacija nepagerėjo. Akivaizdu, kad socialinių išmokų poveikis skurdo mažinimui vis dar nėra pakankamas ir būtina toliau įgyvendinti pokyčius”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot ministrės M. Navickienės, skurdas ir socialinė atskirtis, ypač tarp senjorų ir vienišų asmenų, išlieka opi problema, kurią būtina nedelsiant spręsti – tam reikalingi kompleksiški sprendimai.
„Parengta nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, papildoma išmoka jau šiemet pagerins vienišų šalpos pensijų gavėjų ir mažų pensijų priemokų gavėjų padėtį, o jau nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės”, – teigia ministrė M. Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vardija pagrindines priemones, kurios turės įtakos skurdo mažinimui ateityje – spartesnis pensijų didinimas, vienišo asmens išmoka, MMA didinimas, nedarbo socialinio draudimo sistemos peržiūra.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp pagyvenusių žmonių. 2020 m. jis sudarė 36 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,4 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pernai šis skirtumas dar labiau padidėjo: vidutinė senatvės pensija augo mažiau nei skurdo rizikos riba. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) buvo 344,4 EUR ir sudarė 80,1 proc. skurdo rizikos ribos. Tai rodo, kad dabar galiojanti pensijų indeksavimo sistema nėra pakankamai efektyvi.
Kas bus daroma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą, mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį. Jau šį rudenį Seimui bus pateikti atitinkami teisės aktų projektai.
Nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, o kartu siūlomi pensijos apskaičiavimo pakeitimai leis pensijas padidinti ir tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir gauna mažiausias pensijas.
Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į Sodrą dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 eurus. Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės. Planuojama, kad vienišo asmens išmoka kitais metais bus 32 eurai. Tikimasi, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti visų vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, siūloma nauja pensijų indeksavimo sistema kartu su vienišo asmens išmoka leis reikšmingai sumažinti pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygį.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Kas bus daroma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlo Vyriausybei nuo kitų metų pradžios taikyti 703 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 642 eurų MMA (didinama 61 euru, arba apie 9,5 proc.) ir 4,3 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoj dabar nustatyto 3,93 euro (didinama 0,37 euro arba apie 9,4 proc.). Šie tikslai įtvirtinti Vyriausybės programoje, o ekonomikos prognozės priimti reikiamus sprendimus – palankios.
Bedarbių skurdo rizikos lygis padidėjo 2 proc. punktais ir siekia 56, 4 proc. 2021 m. birželio mėn. iš visų 239 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių nedarbo socialinio draudimo išmoką gavo apie 73 tūkst., t. y. bedarbių, gaunančių nedarbo socialinio draudimo išmokas, dalis, palyginus su visais Užimtumo tarnyboje registruotais bedarbiais, sudarė apie trečdalį. Būtent nepakankama nedarbo socialinio draudimo išmokų aprėptis turėjo įtakos bedarbių socialinės grupės skurdo rizikos lygiui.
Kas bus daroma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuose – nedarbo socialinio draudimo sistemos peržiūra. Į nedarbo socialinio draudimo sistemą numatoma įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų grupes.
