Skrandžio skausmas, deginimas ar nuolatinis diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje dažnai „nurašomi“ stresui, nereguliariai mitybai ar tiesiog paprastam virškinimo sutrikimui. Vis dėlto kartais šie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnę problemą – skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą. Gastroenterologai pastebi, kad ši liga dažnai ilgą laiką vystosi nesukeldama labai neįprastų simptomų, o žmonės linkę pirmuosius požymius ignoruoti iki kol diskomfortas ir skausmas tampa nepakenčiami.
„Gana dažnai pacientai kreipiasi tik tada, kai skausmas tampa stiprus ir ima trukdyti kasdienėms veikloms. Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos formavimosi pradžia gali būti gana subtili – lengvas deginimas, spaudimo jausmas ar diskomfortas skrandyje, tačiau jeigu šie pojūčiai dažnai kartojasi ir greitai nepraeina – nereikėtų jų ignoruoti“, – sako viena iš BIOFIRST klinikos gastroenterologų Rasa Makarevičienė.
Kas iš tikrųjų yra skrandžio opa?
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa – tai skrandžio gleivinės pažeidimas, kai susiformuoja gilus gleivinės defektas. Paprastai skrandžio gleivinė yra apsaugota nuo agresyvaus skrandžio rūgšties poveikio, tačiau kai ši apsauga susilpnėja, rūgštis pradeda pažeisti audinius.
Anot gydytojos, opų atsiradimą dažniausiai lemia keli veiksniai vienu metu. „Daugelis žmonių mano, kad skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos atsiranda vien dėl streso ar netinkamos mitybos, tačiau dažniausia ir pagrindinė priežastis yra bakterija Helicobacter pylori. Ji visada sukelia gleivinės uždegimą ir gali atsirasti opa skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje“, – aiškina R. Makarevičienė.
Dažniausios skrandžio opos atsiradimo priežastys
Viena svarbiausių skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų atsiradimo priežasčių laikoma būtent Helicobacter pylori infekcija. Ši bakterija gali gyventi skrandyje daugelį metų ir ilgą laiką nesukelti jokių simptomų. Vis dėlto, susilpnėjus imunitetui ar atsiradus papildomiems dirgikliams, ji palaipsniui gali pažeisti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę ir sukelti uždegiminius procesus, kurie ilgainiui gali lemti opos susidarymą.
Kita nereta priežastis – ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie dažnai naudoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną, diklofenaką ar aspiriną. „Šie vaistai gali susilpninti natūralią skrandžio gleivinės apsaugą. Jei jie vartojami ilgai arba didelėmis dozėmis, padidėja opos atsiradimo rizika, o kartais pavartojus net ir kelias dienas gali būti pažeidžiama virškinamojo trakto gleivinė“, – sako gastroenterologė.
Riziką taip pat didina rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, nuolatinis stresas bei nereguliarūs valgymo įpročiai. Šie veiksniai gali silpninti natūralią skrandžio gleivinės apsaugą, skatinti padidėjusią rūgšties gamybą ir taip sudaryti palankias sąlygas gleivinės pažeidimams formuotis.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos simptomai gali būti gana įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia viršutinės pilvo dalies skausmu ar deginimu. Kai kurie žmonės šį pojūtį apibūdina kaip spaudimą ar tuštumo jausmą skrandyje. Kartais skausmas sustiprėja tarp valgymų arba naktį. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, sumažėjęs apetitas ar svorio kritimas.
Pasak gydytojos R. Makarevičienės, svarbu atkreipti dėmesį į simptomų pasikartojimą. „Jeigu diskomfortas skrandyje kartojasi kelias savaites ar ilgiau, nereikėtų jo ignoruoti. Tokiais atvejais verta pasikonsultuoti su gastroenterologu ir atlikti reikalingus diagnostinius tyrimus“, – pataria specialistė.
Kai kuriais atvejais skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa gali sukelti ir pavojingų komplikacijų – kraujavimą iš virškinamojo trakto ar opos prakiurimą. Apie jas gali signalizuoti vėmimas su kraujo priemaiša arba kavos tirščių pavidalo turiniu, juodos išmatos arba staigus, stiprus pilvo skausmas. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba ir delsti nereikėtų.
Kaip diagnozuojama skrandžio opa?
Norint tiksliai nustatyti diagnozę, dažniausiai atliekamas skrandžio endoskopinis tyrimas – gastroskopija. Tyrimo metu gydytojas gastroenterologas gali įvertinti skrandžio gleivinės būklę ir, jei reikia, paimti mėginį (biopsiją) papildomiems tyrimams.
„Gastroskopija leidžia tiesiogiai pamatyti gleivinės pažeidimą ir įvertinti jo pobūdį. Tai patikimiausias būdas nustatyti skrandžio opą“, – sako R. Makarevičienė. Tyrimo metu galima paimti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės mėginius ir atlikti greitąjį testą, skirtą nustatyti Helicobacter pylori infekciją arba juos nusiųsti į laboratoriją ištirti su mikroskopu. Tik endoskopijos metu galima geriausiai įvertinti skrandžio būklę ir esamus pakitimus.
Ar skrandžio opą galima išgydyti?
Daugeliu atvejų skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos yra sėkmingai gydomos, ypač jei diagnozuojama anksti. Pats gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Jei nustatoma Helicobacter pylori infekcija, skiriamas antibiotikų kursas kartu su vaistais, mažinančiais skrandžio rūgštingumą. Jei opa susijusi su tam tikrų vaistų vartojimu, gastroenterologas gali rekomenduoti pakeisti gydymą arba papildomai skirti gleivinę saugančių preparatų.
„Svarbiausia – nustatyti priežastį. Kai ji pašalinama, dažniausiai pavyksta ne tik išgydyti opą, bet ir sumažinti jos pasikartojimo riziką“, – sako gastroenterologė Rasa Makarevičienė.
Kada verta sunerimti?
Specialistai rekomenduoja nedelsti ir kreiptis į gydytoją gastroenterologą, jei pilvo skausmai kartojasi, atsiranda nuolatinis rėmuo, pykinimas, vėmimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas. Ankstyva diagnostika leidžia ne tik greičiau pradėti gydymą, bet ir išvengti rimtų komplikacijų.
„Virškinimo sistemos simptomų nereikėtų ignoruoti. Net jei jie atrodo nedideli, kartais tai gali būti pirmasis rimtesnės ligos signalas. Negydoma opa gali suvėžėti, tad svarbu laiku jas pastebėti ir gydyti“, – pabrėžia gydytoja gastroenterologė Rasa Makarevičienė. PR
Šaltinis: Nyksciai
