Buvęs Seimo narys Ligitas Kernagis pasidalino savo dukros ir jos klasiokės patirtimi anglų kalbai skirtoje vasaros stovykloje, kuri įsikūrusi Anykščių rajone, Juškonių kaime. Pasak L.Kernagio stovykloje daugelis vadovų yra seksualinių mažumų atstovai, paauglių buvo klausinėjama apie jų lytinę orientaciją, o 19 metų vadovas klausė: „Ar žinot, kad mergaitė su mergaite yra žymiai geriau, nei su berniuku?“. Ši istorija plačiai paplito internete, ją aprašė portalai „Kauno diena“, infa.lt, gayline.lt, jonavoszinios.lt ir daugelis kitų. Dėmesio skyrė LRT laida „Labas rytas“.
Tėvas teigia, stovykla neigia
L. Kernagis savo 13-metę dukrą savaitei išleido į vasaros stovyklą šalia Anykščių, prie Mūšėjaus ežero. Ją, pasak L. Kernagio, organizavo vilniečiai, o ir atsiliepimai buvo geri – nemaža dalis jaunimo ten vyko jau ne pirmą kartą. Į stovyklą jo dukra išvyko kartu su savo bendraklase. Po savaitės stovykla baigėsi ir vyras atvyko parsivežti merginų, tačiau vietoje džiugių įspūdžių jis išgirdo priekaištus.
„Pasiėmus mergaites pradėjome klausinėti jų įspūdžius apie stovyklą. „Į kokią homoseksualų kompaniją mus čia atvežėt?“ – drėbtelėjo dukters klasiokė. Klausimas pribloškė, sakom – pasakokit. Pasirodo, kad iš septynių vadovų keturi buvo homoseksualūs. Gėjai ar lesbietės. Paklausus mergaičių, iš kur jos tai žino, jos atsakė, jog visa stovykla tai žinojo. Vienas iš vadovų, 19-metis vaikinas, vis atslinkdavo į mergaičių palapinę ir klausė: „Jūs pora ar ne? Ar žinot, kad mergaitė su mergaite yra žymiai geriau, nei su berniuku?“ – situaciją nupasakojo L. Kernagis.
„Po šios informacijos aš puoliau skambinti stovyklos vyriausiajai [vadovei], kraujas virė gyslose iš pykčio. Atsiliepusi vadovė (beje, irgi homoseksuali) labai ramiu balsu išklausė mano griaustinį kreiptis į policiją ir sako: „Kreipkitės, jūs nieko neįrodysit. Jūsų mergaitės išsigalvoja“. Į mano klausimą, iš kur mergaitės žino apie jų visų seksualinę orientaciją, ji atsakė, jog jie nieko nuo vaikų ir neslepia. Jei vaikai klausia, tai jie ir atsako. Visa stovykla žino. Pasirodo, kad kai kurie vaikai, ne pirmą kartą ten atvykę, jau yra „susiporavę“, – stebėjosi L. Kernagis.
„Po šito pokalbio aš supratau, kad nieko nebesuprantu šiame lietuviškame pasaulyje, kas jame vyksta ir į kokį jį mes išleidžiame savo vaikus. Į policiją greičiausiai kreiptis nebeliko prasmės, bet bent jau informuoju tėvus, kad siųsdami vaikus į stovyklas, laaabai pasidomėkite, kur siunčiat vaikus. Juk paauglystė yra pats jautriausias jų metas, jie labai pažeidžiami ir juos lengva sumedžioti visokiems…. – socialiniame tinkle rašė L. Kernagis.
Kad to negalėjo būti, Anglų kalbos studijos stovyklos vadovė Aurelija Paunksnė Ignotė teigė ne tik L.Kernagiui, bet ir „Kauno dienai“. „Tikrai, kad nevyko. Jeigu tokie dalykai vyktų, tėčiui ne į „Facebook“ reikėtų rašyti. Čia žmogus išsigalvoja“, – tvirtino Aurelija.
„Mūsų kolektyve yra „netradicinės“ orientacijos darbuotojų“
Stovyklos vadovė Aurelija Paunksnė Ignotė savo ,,Facebook“ paskyroje išsakė, kad „Aš nič nieko nepadariau. Mes visada buvom LGBTQ+ friendly space“. Ji stebisi, kad tai užkliuvo.
„Šiandien, manau, pagaliau supratau žmones, kurie nušoka nuo tiltų. Aš niekur nesiruošiu šokti, bet galva svaigsta lyg stovint ant turėklų.
Įdomu turbūt visiems, kas čia nutiko. Neneigsiu, ir man įdomu.
Dirbant su vaikais ir būnant openly gay nori nenori smegenų kamputyje visada turi mintį ‘na, ir kada kam užklius’?
Tai vakar buvo ta diena, kai užkliuvo. Ir jau kai užkliuvo, tai visas Facebooko sienas aptaškė.
Taip, mūsų kolektyve yra ‘netradicinės’ orientacijos darbuotojų. Ne todėl, kad mes jų ieškom ir primokam bonusus, kad liktų, o todėl, kad jie jaučia, kur saugu, kur pirštais nebado, kur vertina už darbą, o ne klyną.
Taip, mūsų stovyklose yra labai įvairių vaikų. LABAI. Ir vėlgi – ne todėl, kad mes jų ieškom, o todėl, kad vaikai kalbasi ir jaučia, kur saugu, kur pirštais nebado, kur gali būti savimi.
Taip pat mūsų stovyklose yra musulmonų, juodaodžių, neįgaliųjų, specialiųjų poreikių, našlaičių ir ko tik ne. Bet spėkit, kurie vieninteliai kliūva? Teisingai, gėjai.
Mūsų vaikai nuolat klausia įvairiausių klausimų: kiek mums metų, iš kokio mes miesto/šalies, ar mes turim antrą pusę, ar valgom mėsą ir kodėl ne, arba kodėl ne kiaulieną, kodėl mums sunku vaikščioti, kodėl mūsų plaukus dengia neįprastas galvos apdangalas. Bet spėkit, kurie vieninteliai atsakymai, jei perduoti vaikų tėvams, ima ir užkliūva? Apie antrą pusę arba jau išvis APSAUGOK VIEŠPATIE – orientaciją.
Dabar man skambina Kauno diena ir klausia, ar mes vaikams stovykloje dėstome lytinį švietimą. Dafak, woman, iš kur šitas? Iš Facebooko komentarų?!
O komentaruose mes nuėjome toli: jau ir pedofilija mėtomasi, ir vaikų teisėm, ir skandalo dangstymu.
Nes GĖJUS (O NE) stovyklos darbuotojas neva tai atsliūkino (arba vis sliūkino ir sliūkino, nežinau dabar) į mergaičių palapinę kažkada prieš šešias savaites (!) ir liepė joms būti pora. Arba klausė, kodėl jos ne pora/ vertė būti pora/ verkė, kad šios ne pora.
Tėtis sako, kad taip buvo.
Aš sakau, kad ne.
Savo darbuotojus pažįstu, o šį – daugiau nei penkerius metus; jis prieš mano akis užaugo, aš mačiau jį dar visai vaiką, tada – pasierzinusį paauglį, o dabar – jaunuolį, iš mažų gabaliukų klijuojantį savo ateitį. Ką tik come out’inusį savo mamai, drebančiom kojom, bet mama pasitaikė iš susivokusių ir pranešė, kad ‘tu mano vaikas, aš taip ir maniau, viskas OK’.
Ir šitam jaunuoliui mes paišom ką? Priekabiavimą prie jaunų mergaičių?
Tada jūs manęs klausiat, kodėl aš nieko nerašau, nesikolioju komentaruose, nedarau nieko. Ką aš galiu padaryti? Ką galima atsakyti į tokius kaltinimus? Jau beveik parą guliu arba lovoje, arba vonioje, spoksau į lubas ir galvoju nu. Nu ir. Ir kas čia bus dabar. Ir kaip čia suprasti.
Nenoriu net galvoti, kaip jaučiasi mūsų nepažįstantys pirmakarčiai tėvai, kuriems kitą savaitę nauja pamaina. Rimtai, nenoriu net galvoti. Visas internetas mirga ‘stovykla prie Anykščių’, vieni kitiems siuntinėja screenus, pučia akis, skaitydami komentarus. Bet man neskambina, nieko neklausia. Aš irgi nežinau, ar skambinčiau, nes nežinau, ko po perkūnais klausti. ‘Sveiki, mes sekmadienį atvykstam į jūsų stovyklą, ar jūs vesite lytinį švietimą’? Kaip ir neplanavom.
Kauno diena dar klausė, ar mačiau, kad ‘labai daug tėvų komentaruose pasakoja tą patį’ – nežinau, ką ‘tą’, bet kažką baisaus matyt.
Ne, nemačiau. Mačiau tas mažas, pasimetusias šūdų pursluose žinutes, kur mamos trumpai pasidalina, kad jų vaikai buvo, jiems patiko, viskas ten saugu, jokių patyčių, važiuoja ir važiuos.
Aš iki negalėjimo dėkinga toms mamoms (ir kitiems, kurie, visai man nepažįstami, stovėjo mano pusėje), nes vienai atlaikyti tiek brudo tikrai sunkoka.
Aš nič nieko nepadariau. Mes visada buvom LGBTQ+ friendly space, bet tai nereiškia, kad išimtinai VIEN LGBTQ+. Aš tikiu, kad keturiolika metų juodo darbo nenusibraukia vieno tėčio postu ir kad žmonės visada atsirenka. Tie, kurie komentaruose vis kišo reptiloidus, konvencijas ir kalėjimus, vargu ar supranta, kas yra priimanti aplinka. Visi kiti-I’m OK, pasimatysim stovykloje“, – rašė vadovė.
Parašė atvirą laišką
LRT laida „Labas rytas“ taip pat skyrė dėmesio šiai atlikėjo aprašytai situacijai, tačiau L. Kernagis liko nepatenkintas, nes jo nuomone, LRT, garsėjanti LGBT vertybių propagavimu, užėmė angažuotą poziciją. Po laidos jis parašė atvirą laišką LRT laidai „Labas rytas“, kuriame teigė, kad kalbant apie vaikus jokių „pusių“ neturėtų būti.
„Po mano rašinio Facebook sienoje apie mano dukters aplankytą stovyklą Anykščių rajone, kilo tikrai nemažas ažiotažas ir emocijų bangos. Įžeidinėjančių komentarų, tarp kurių ir linkinčių visai mano šeimai „amžiais gult po akmenim“ ar, kad mano dukra užaugusi taptų lesbiete ir panašiai, srautas LRT laidoje „Labas rytas“ buvo pavadintas stovyklą palaikančiais komentarais. Nacionalinio transliuotojo „Labas Rytas“ laidai visiškai nebuvo įdomios detalės, rašinio tema, kad stovykloje darosi keisti dalykai, kuriuos aprašė ir kiti savo vaikus ten vežę komentatoriai, kažkurio komentatoriaus įkelta nuotrauka, kurioje paaugliai “masažuoja“ vieną iš vadovų, kad mano dukrai buvo siūloma „pamėginti“ su drauge, gyvenančia kartu palapinėje, kad vaikų buvo klausinėjama, kuo jie save jaučia- ji, jis ar kažkas, kad visa anglų kalbos tobulinimo stovykla apsiribojo tik bendravimu angliškai ir, kad nė vieno užgaulaus žodžio homoseksualiems asmenims rašinyje nebuvo!!! Laidos svečias pakankamai pašaipiai apžvelgė situaciją, pareiškęs, jog LGBT narių yra visur ir, kad Ligitui Kernagiui turėtų būti neramu.
Čia tokia Nacionalinio transliuotojo pozicija? Čia viskas gerai? Jums tikrai neįdomu, kas darosi su mūsų paaugliais, su mūsų ateitimi? Jums visiškai nekilo klausimų apie stovyklą? Panašu, kad jūs net neskaitėte apie ką aš rašiau. Tėvas, ginantis savo vaiko teises yra pašiepiamas, o cituojami besišaipantys LGBT bendruomenei artimi žmonės? Esu prieš bet kuriuos įžeidinėjančius komentarus, nesvarbu kurią pusę jie gintų. Čia neturėtų būti jokių pusių. Mūsų vaikai yra mūsų ateitis. Gal atsiras drąsos perskaityti šį mano tekstą laidos metu, ar jūs išgirdote ir ginate tik vieną pusę?“ , – atvirame laiške rašė Ligitas Kernagis.
Taigi, stovykla Anykščių rajone įžiebė nemenkas diskusijas visuomenėje. Tiek viena, tiek kita pusė turi savo argumentų.
Reklaminė stovyklos nuotrauka.
NYKŠČIAI
Šaltinis: Nyksciai
