Skaidriai dirbančio tapatybės nustatymo sistema valstybei kainuos mažiau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nekurs naujos Skaidriai dirbančio asmens tapatybės identifikavimo sistemos ir nerinks papildomų duomenų iš rangovų ir statybininkų, kaip buvo planuota. Vietoj to pasinaudos „Sodros“ informacine sistema, apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrais bei jose šiuo metu jau kaupiamais duomenimis: informacija apie darbuotoją, darbdavį, savarankiškai dirbantį asmenį bei informacija apie į Lietuva komandiruojamus darbuotojus.
Anksčiau buvo planuota nelegalų darbą mažinančių IT sistemų kūrimui išleisti apie 1,3 mln. eurų (neįskaičiuojant naujos sistemos palaikymo kaštų). Šiuo metu planuojama, kad „Sodrai“ pasirengimas panaudoti turimas informacines sistemas ir registrus skaidriai dirbančio darbuotojo nustatymui turėtų kainuoti apie 50 tūkst. eurų. Reikiami teisės aktų projektai šiuo metu jau derinami su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.
„Reikia išnaudoti jau turimas valstybines informacines sistemas ir registrus, juose sukauptus duomenis ir nekurti papildomai naujos informacinės sistemos. Turime užtikrinti efektyvų valstybės informacinių išteklių panaudojimą. Pasitelkę jau veikiančias „Sodros“ informacines sistemas ir registrus su minimaliomis išlaidomis patikrinsime, ar asmuo dirba teisėtai: yra darbuotojas, savarankiškai dirbantis arba teisėtai komandiruotas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Kiekvienas fizinis asmuo, atliekantis statybos darbus, privalės turėti galiojantį Skaidriai dirbančiojo ID kodą, suformuotą „Sodros“ sistemoje pagal „Sodros“ turimus duomenis apie asmens darbo santykius, savarankišką veiklą, komandiravimą.
Skaidriai dirbančiojo tapatybę galės tikrinti tos institucijos, kurios kontroliuoja nelegalų darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą, t. y. Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija. Planuojama, kad skaidriai dirbančiojo kodą galės tikrinti ir rangovas bei statytojas (užsakovas). Būtent jie bus atsakingi, kad statybvietėje statybos darbus atliktų tik turintys skaidriai dirbančiojo tapatybės identifikavimo kodą.
Statytojas (užsakovas) arba jo pasitelktas rangovas taip pat yra atsakingi už kitų asmenų tapatybės, kurie statybvietėje neatlieka statybos darbų, identifikavimą. Jie privalės registruoti asmenų, kurie statybvietėje neatlieka statybos darbų, buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką bei priežastis.
Vasaros viduryje Seimo priimtuose teisės aktuose, kuriuos buvo parengusi ankstesnė Vyriausybė, buvo numatyta sukurti naują Skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo sistemą. Sistemoje buvo planuota kaupti duomenis, susijusius su statybininko ID kodo turėtoju – fiziniu asmeniu, atliekančiu statybos darbus, tiek darbo sutarties pagrindu, tiek vykdant savarankišką veiklą, ir duomenys apie jo darbdavį.
Kaip bus galima gauti Skaidriai dirbančio kodą?
Skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo kodą gauti galės kiekvienas socialiniu draudimu draustas asmuo, prisijungęs prie savo paskyros, esančios Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, arba atvykęs į „Sodros“ teritorinį skyrių.
Darbdavys darbuotojui taip pat galės išimti skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo kodą prisijungęs prie Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos. Skaidriai dirbančiojo kodui patikrinti bus naudojamas informacinis įrankis – QR kodas ir jį nuskaitančios mobiliosios programėlės.
Situacija statybų sektoriuje
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje teisėtai dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimą ir 14 tūkst. – pagal veiklos pažymą. Tai sudaro apie 7% visų socialiniu draudimo apdraustųjų fizinių asmenų Lietuvoje, tačiau statybų sektoriuje užfiksuojama virš 50% visų dirbusių nelegaliai (įskaitant nedeklaruotą darbą ar įdarbintus asmenis, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos).
Tarp dažniausių piktnaudžiavimų statybų sektoriuje yra neapskaitytas, neteisingai apskaitytas, nelegalus darbas, pajamų neapskaitymas, nedeklaruojami objektai, nedeklaruojamos pajamos pagal verslo liudijimus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, statybų sektoriuje per metus neapskaitoma 500 – 700 mln. eurų. Oficialiai skelbiamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) šiame sektoriuje yra mažesnis už bendrą viso ūkio ir daugumos kitų veiklų. Mažesnį už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) darbo užmokestį statybų sektoriuje gauna beveik penktadalis dirbančiųjų.
