Aplinkos ministerija siūlo aiškiau detalizuoti, kokios gamintojų ir importuotojų apmokamos sąnaudos negalės būti įtraukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo bendrąsias būtinąsias sąnaudas. Gyvenamiesiems pastatams ir patalpoms įmoką siūloma skaičiuoti pagal jų naudingąjį plotą, o tam tikros paskirties negyvenamiesiems pastatams pagal darbuotojų skaičių.
Be to, įmokos nereikėtų mokėti garažų po daugiabučiais gyvenamaisiais namais ir automobilių stovėjimo aikštelių savininkams.
Šiuos pokyčius numato patikslintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės. Jos tikslinamos atsižvelgiant į 2021 m. priimtus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus ir reaguojant į įmoką mokančių subjektų skundus dėl jos dydžio nustatymo ir ją apskaičiuojant taikomų kriterijų.
Savivaldybės, nustačiusios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias bendrąsias būtinąsias sąnaudas, kurias sudarys regioninė kaina, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo, komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo sąnaudos, dalins jas į pastoviąsias ir kintamąsias.
Į su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias bendrąsias būtinąsias sąnaudas negalės būti įtraukiamos gaminių atliekų surinkimo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo, pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros, šių veiklų administravimo sąnaudos, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai, taip pat ir delspinigiai.
Kaip ir anksčiau, bus taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Atnaujinamose taisyklėse bus patikslinti pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamųjų nustatymo kriterijai. Įvardijama, kad pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti ir žemės ūkiui tvarkyti, įmoka bus skaičiuojama pagal darbuotojų skaičių.
Taip pat taisyklių pakeitime numatyta, kad įmoka nebus taikoma po daugiabučiais gyvenamaisiais namais esantiems garažams ir automobilių stovėjimo aikštelėms. Iki šiol ši įmoka nebuvo taikoma tik individualiose valdose esantiems garažams.
Įmokos neturės mokėti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos už jų valdomus nekilnojamojo turto objektus, kurie nėra perduoti valdyti ir disponuoti tretiesiems asmenims ir kurių jos nenaudoja pačios.
Siūloma panaikinti savivaldybių teisę numatyti, kad įmoka gali būti apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, neįtraukti į aplinkos ministro patvirtintą Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą.
Primename, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais siekiama sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą detaliai reglamentuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos nustatymo, paskirstymo, atskaitomybės tvarką.
Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, nuo 2023 m. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pagal jos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką skaičiuos ir tvirtins regionines reguliuojamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainas trejų metų laikotarpiui ir praneš jas savivaldybėms.
Į regioninę kainą nebus įtrauktos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo, komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo sąnaudos – šias sąnaudas savivaldybės nustatys pačios.
Su Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis galite susipažinti čia. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki rugsėjo 5 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
