Įvertinimas
Aplinkos ministerija parengė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kuris numato pagreitinti leidimų paimti vilkus iš gamtos išdavimą. Išduodant leidimą būtų atsižvelgiama ir į vilkų padarytos žalos gyvūnams augintiniams, registruotiems Gyvūnų augintinių registre, atvejus, suvestus į duomenų bazę BIOMON.
Taip pat siūloma, kad žymėti būtų privaloma tik apraše nurodytus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus bei nuolat nelaisvėje laikomus globoti iš aplinkos paimtus saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius.
Planuojama, kad jeigu pateikiamas prašymas paimti iš gamtos vilkų, Aplinkos apsaugos agentūra turi išduoti leidimą naudoti saugomas rūšis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų, informacijos gavimo. Jeigu paimti iš gamtos vilkus ketinama saugomose teritorijose, leidimo nebereikia derinti su saugomų teritorijų direkcijomis.
Nuostata, kad kitais atvejais leidimai naudoti saugomas rūšis išduodami per 10 darbo dienų, o jeigu derinama su saugomos teritorijos direkcija – per 30 kalendorinių dienų, nekeičiama. Dar vienas numatomas pakeitimas – kartu su prašymu paimti iš gamtos vilkus vietoje savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti surašytų vilkų padarytos žalos apžiūros aktų kopijų būtų galima nurodyti žalos atvejus, apie kuriuos informacija elektronine forma pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT).
Prieigą prie jos galima rasti VSTT interneto svetainės https://vstt.lrv.lt rubrikos „Biologinės įvairovės apsauga“ skilties „Žvėrių apskaita“ potemėje „Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą Lietuvoje registravimo anketa“ (duomenų bazė BIOMON).
Atvejus apie vilkų padarytą žalą gyvūnams augintiniams į duomenų bazę BIOMON gali suvesti seniūnas arba gyvūno augintinio savininkas ar laikytojas. Dabar įskaičiuojami tik žalos, padarytos ūkiniams gyvūnams, atvejai.
Minėti pakeitimai siūlomi atsižvelgus į ūkininkų ir visuomenės susirūpinimą dėl vilkų daromos žalos. Leidimų išdavimo procedūros dažnai užtrunka maksimaliai, kiek nustatyta apraše, kol jų laukiama, probleminiai vilkų individai toliau pjauna galvijus, gyvūnus augintinius, po kurio laiko nuklysta į gretimas ar tolimesnes apylinkes ir ieško grobio ten.
Kai leidimas paimti iš gamtos probleminius vilkus išduodamas pavėluotai, juo nebespėjama veiksmingai pasinaudoti, išauga tikimybė, kad bus sumedžioti visai kiti vilkų individai. Dėl to auga bendras priešiškumas rūšiai, gilėja konfliktas tarp aplinkosaugininkų, siekiančių ją išsaugoti, ir nukentėjusių ūkininkų.
Numatoma patikslinti, kad žymėti būtų privaloma tik nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus, įrašytus apraše nurodytuose sąrašuose ir šiuose sąrašuose įrašytus nuolat nelaisvėje laikomus globoti paimtus iš aplinkos saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius. Ši nuostata nebūtų taikoma nelaisvėje laikomiems saugomų rūšių bestuburiams gyvūnams.
Aprašą siūloma papildyti nuostata, kad rastiems žuvusiems saugomų rūšių egzemplioriams, kai jie tiesiogiai pristatomi ir atiduodami į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, Aplinkos apsaugos departamento pažyma nereikalinga.
Jeigu šį egzempliorių Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus ketintų atiduoti kitai mokslo, mokymo įstaigai ar saugomų teritorijų direkcijai mokslo ar mokymo tikslais, Aplinkos apsaugos departamentas pažymą išduotų arba motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą pateiktų remdamasis muziejaus pateikta informacija.
Kartu teikiami Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių pripažinimo netekusiomis galios ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių pakeitimo projektai. Vynuoginių sraigių naudojimo taisyklių nuostatos dėl leistinų rinkti ir supirkinėti vynuoginių sraigių dydžio ir terminų perkeliamos į Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles.
Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki vasario 24 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
