Kovo 30 d. Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos teiktam siūlymui didinti krašto apsaugos sistemos personalo skaičių. Seimui pritarus, būtų didinamas pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių, taip pat Karo akademijos kariūnų ir Lietuvos kariuomenės civilių darbuotojų skaičius.
„Šie sprendimai leis lanksčiai planuoti ir užtikrinti karinių vienetų komplektavimą. Be to, jie yra būtini atsižvelgiant į augančius kariuomenės poreikius, įskaitant didėjantį jaunesniųjų karininkų poreikį, dėl kurio didinamas Karo akademijos kariūnų skaičius“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Augantis personalo poreikis
Padidinus pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičiaus ribas nuo 3400 iki 4400, būtų pasiektas reikiamas Lietuvos kariuomenės dalinių užpildymas personalu, užtikrinant pakankamą, nepertraukiamą, savalaikį vienetų komplektavimą ir kovinį rengimą. Praėjusiais metais tarnybą atlikti buvo planuota pašaukti kiek daugiau nei 3800 karo prievolininkų, tokį skaičių planuojama pašaukti ir šiemet.
Nustačius didesnį maksimalų leistiną ribinį kariūnų skaičių nuo 320 iki 440, kasmet į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją būtų galima priimti iki 110 kariūnų ir taip nuosekliai didinant karininkų skaičių, užtikrinti krašto apsaugos sistemai reikalingą karininkų poreikį.
Taip pat siūloma didinti Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių nuo 1800 iki 2050. Tai daroma atsižvelgiant į didėjantį kariuomenės civilinio personalo poreikį medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptarnavimo paslaugoms teikti. Planuojama, jog 2023 m. bus pastatyti trys kariniai miesteliai Šiauliuose, Vilniaus rajone ir Šilalės rajone, o vien šių karinių vienetų infrastruktūros priežiūrai papildomai reikės apie 150 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Visiems šiems pakeitimams šių metų sausį pritarė Valstybės gynimo taryba.
Atsisakoma senų terminų
NATO šalys palaipsniui pereina prie naujos doktrinos, atsisakydamos terminų „motorizuotieji“ ar „mechanizuotieji“ pėstininkai vartojimo. Siekiant išvengti skirtingo to paties termino interpretavimo skirtingose NATO šalyse, įstatymu siūloma pereiti prie bendrinio pavadinimo pėstininkų brigada ir pėstininkų batalionas, tokiu atveju pėstininkų brigadoje ar batalione keičiantis ginkluotei ir technikai nereikės keisti ir tikslinti jų pavadinimų.
Be to, siekiant įprasminti vieno žymiausių ir didžiausių XVII a. karvedžių Jono Karolio Chodkevičiaus nuopelnus, Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ suteiktas Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardas.
Šioms įstatymo pataisoms turės būti pritarta Seime.
Kovo 30 d. Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos teiktam siūlymui didinti krašto apsaugos sistemos personalo skaičių. Seimui pritarus, būtų didinamas pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių, taip pat Karo akademijos kariūnų ir Lietuvos kariuomenės civilių darbuotojų skaičius.
„Šie sprendimai leis lanksčiai planuoti ir užtikrinti karinių vienetų komplektavimą. Be to, jie yra būtini atsižvelgiant į augančius kariuomenės poreikius, įskaitant didėjantį jaunesniųjų karininkų poreikį, dėl kurio didinamas Karo akademijos kariūnų skaičius“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Augantis personalo poreikis
Padidinus pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičiaus ribas nuo 3400 iki 4400, būtų pasiektas reikiamas Lietuvos kariuomenės dalinių užpildymas personalu, užtikrinant pakankamą, nepertraukiamą, savalaikį vienetų komplektavimą ir kovinį rengimą. Praėjusiais metais tarnybą atlikti buvo planuota pašaukti kiek daugiau nei 3800 karo prievolininkų, tokį skaičių planuojama pašaukti ir šiemet.
Nustačius didesnį maksimalų leistiną ribinį kariūnų skaičių nuo 320 iki 440, kasmet į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją būtų galima priimti iki 110 kariūnų ir taip nuosekliai didinant karininkų skaičių, užtikrinti krašto apsaugos sistemai reikalingą karininkų poreikį.
Taip pat siūloma didinti Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių nuo 1800 iki 2050. Tai daroma atsižvelgiant į didėjantį kariuomenės civilinio personalo poreikį medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptarnavimo paslaugoms teikti. Planuojama, jog 2023 m. bus pastatyti trys kariniai miesteliai Šiauliuose, Vilniaus rajone ir Šilalės rajone, o vien šių karinių vienetų infrastruktūros priežiūrai papildomai reikės apie 150 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Visiems šiems pakeitimams šių metų sausį pritarė Valstybės gynimo taryba.
Atsisakoma senų terminų
NATO šalys palaipsniui pereina prie naujos doktrinos, atsisakydamos terminų „motorizuotieji“ ar „mechanizuotieji“ pėstininkai vartojimo. Siekiant išvengti skirtingo to paties termino interpretavimo skirtingose NATO šalyse, įstatymu siūloma pereiti prie bendrinio pavadinimo pėstininkų brigada ir pėstininkų batalionas, tokiu atveju pėstininkų brigadoje ar batalione keičiantis ginkluotei ir technikai nereikės keisti ir tikslinti jų pavadinimų.
Be to, siekiant įprasminti vieno žymiausių ir didžiausių XVII a. karvedžių Jono Karolio Chodkevičiaus nuopelnus, Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ suteiktas Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardas.
Šioms įstatymo pataisoms turės būti pritarta Seime.
