Įvertinimas
Teisingumo ministerija kartu su Teisėjų taryba baigė rengti teismų reformos įstatymų paketą, kuriuo tikimasi ne tik optimizuoti teismų resursus, bet ir jų darbo krūvį. Teismų reformą sudaro teisės aktų, reguliuojančių apylinkių teismų įsteigimą, reorganizavimą bei veiklos teritorijas, pakeitimai bei kiti teisės aktai. Nuo šiandien laukiama susijusių institucijų pastabų, o pavykus suderinti su suinteresuotomis institucijomis, bei pritarus Seimui, planuojama, jog keičiamos įstatymų nuostatos įsigalioti galėtų jau 2024 m. sausio 1 d.
„Šiai reformai keliami pagrindiniai tikslai – suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros. Šie tikslai yra susiję tarpusavyje, tad, siekiant veiksmingo rezultato, buvo rastas sprendimas, kaip viename pakete užkoduoti tiek infrastruktūros, tiek teisingumo vykdymo kokybės rodiklius. Džiaugiuosi, kad nuo pirmųjų reformos dienų dirbdami su Teisėjų taryba vienodai matome šios reformos naudas bei tikimės, kad jas įžvelgs ir kiti partneriai“, – teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Inicijuotais pakeitimais įgyvendinamos ir Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos, raginusios ieškoti sprendimų dėl minimalaus teismo (teismo rūmų) dydžio, optimalaus teisėjų skaičiaus ir teisėjų specializacijos poreikio bei teisėjų darbo krūvio tolygumo.
Teismų reformoje pirmiausia yra numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų apjungimas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Apylinkių teismų įsteigimo projektu būtų apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau kai kuriais atvejais bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra. Apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Toks atstumas akcentuojamas tarptautinėse rekomendacijose dėl teismų sistemos žemėlapių sudarymo, kaip užtikrinantis teisę į teismą teritoriniu prieinamumo žmonėms aspektu. Be to, įgyvendinus siūlomą reformą daugelyje apylinkių teismų bus užtikrinta teisėjų specializacija. O tai yra prielaida didesnei vykdomo teisingumo kokybei.
Optimizuojant apylinkių teismų tinklą, įvertinus teismuose gaunamų bylų mažėjimo tendencijas, šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, numatoma ir teisėjų skaičiaus ir jų pasiskirstymo teismuose peržiūra.
Tam, jog teisminiai procesai būtų efektyvesni, kartu su teismų reforma siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie leis bylas, apylinkės teismuose nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį.
Kartu siūlomi ir atitinkami Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai. Jais siūloma išplėsti sunkių nusikaltimų, dėl kurių baudžiamąsias bylas pirma instancija nagrinėja apylinkių teismai, sąrašą, atsisakyti galimybės ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį skųsti aukštesniajam (apygardos) teismui ir kt., kurie leis optimizuoti apygardų teismų krūvį, sudarant galimybes susikoncentruoti į sudėtingiausių bylų nagrinėjimą.
Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės nuomone, ši reforma – vienas iš žingsnių, siekiant spręsti apylinkių teismų veiklos problemas. Pateiktais pasiūlymais siekiama kompleksiškai spręsti tolygesnio teisėjų darbo krūvio problemas, užtikrinti prielaidas teisėjų specializacijai, kad žmonėms būtų garantuotas vienodos kokybės ir greičio teisingumas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose, o teisėjams, gaunantiems vienodą atlyginimą – vienodos darbo sąlygos visoje Lietuvoje.
Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atliktais skaičiavimais, įgyvendinus reformą, kasmet būtų sutaupyta apie 4 411 tūkst. Eur, kurie galėtų būti panaudoti teismų personalo skatinimui, užtikrinant jų lojalumą sistemai, ir inovacijų plėtrai teismuose.
