Anykščių kultūros centre eksponuojama architekto Kęstučio Indriūno tapybos darbų paroda. Prie savo paveikslų, kuriuose pertapytos Rimanto Idzelio Kryžiaus kelio stotys Šv. Mato bažnyčioje, „budėjo“ pats K.Indriūnas, kuris atėjusiems pasakojo apie šiuos meno kūrinius.
„Tapiau dešimt mėnesių, mane taip įtraukė, kad atsisakiau kitų darbų“, – pasakojo K.Indriūnas. Jis kalbėjo, kad Anykščiams puiki proga pakeisti kryptį ir save pristatyti per meną. „Manau, kad Anykščiams reikia reklamuoti ne Lajų taką, o R. Idzelio kūrinius. Pažiūrėkit – nuvyksti į Oslo (Norvegijos sostinė), o ten, kur beeitum visur Munko „Šauksmas“. Taip ir mums reikia daryti“, – kaip garsinti ir su kuo sieti Anykščius dėstė K.Indriūnas.
Savamokslio skulptoriaus, kilusio iš Panevėžio, R. Idzelio pats svarbiausias gyvenimo kūrinys – Kryžiaus kelio stotys Anykščiuose, Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, kurios 1982–1988 m. gimė kunigo Alberto Taločkos užsakymu. Užbaigęs Kryžiaus kelio stotis Anykščiuose, po metų – 1989-aisiais – Rimas Idzelis išvyko į Ameriką, iš kurios grįžo po 15 metų, iki mirties gyveno Paberžėje.
Kalbinamas apie Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčiai sukurtas Šv. Kryžiaus kelio stotis, kuriose yra tiek ironijos, kad tie netradiciniai darbai gali net šokiruoti kai kuriuos žmones, kurie religiją supranta siaurai, dogmatiškai, skulptorius kalbėjo, kad „Visame gyvenime, didžiausioje kančioje gali įžiūrėti ironiją. Kodėl žmogus kenčia? Todėl, kad kvailas. Aš esu santūriai religingas. Dievas tas pats, bet visa hierarchija kita. Vietoj Apaštalų pas mane P. P. Rubensas, J. van Eikas. Tiki ar netiki, bet Dievas vis tiek yra. Man nepatinka, kai žmonės sekmadienį beldžiasi į uždaras Dievo duris. Juk Biblijoje rašoma, kad sekmadienį Dievas ilsėjosi, o visi tie bėdžiai poilsio dieną daužo Jam į duris. Aš iš viso nesibeldžiu. Aš žinau, kad esu Jo kūrinys, ir Jis mane tvarko, siunčia mane ten, kur Jam reikia“.
Linas Bitvinskas
Šaltinis: Nyksciai
