Gavome štai tokį mūsų skaitytojų anoniminį laišką, kurį mums žmogus parašė po to kai perskaitė mano apžvalgą, bei dar vieno garsaus žmogaus atsiliepimus, kuriuos jis parašė po apsilankymo toje pačioje maitinimo įstaigoje.
„Sveiki. Aš prie to paties atsiųsiu kelias foto iš virtuvės, kurioje prieš kurį laiką teko dirbt, išdirbau mėnesį ten, pasibaisėjau, pasišlykštėjau ten viskuo.
Šioje patalpoje gamindavo cepelinus, manau ir dabar ten taip gamina.
Virėme ten aštrią sriubą, karštą įdėjome į šaldytuvą, kad kitą dieną galėtume imti po porciją ir ją duoti klientams, o ta sriuba per naktį užrūgo, šeimininkė neleido išmesti jos, liepė užšaldyti porcijomis, ir kai virs vėl gerą sriubą ir į ją įmaišyti po kažkokią dalį tos surūgusios sriubos, kad nenurašytų o žmonėms(klientams parduotų).
Pakraupusi nuo tokio bardako, ir pabėgau kuo toliau.
Jei klientas kažko nesuvalgo iš lėkščių maisto išmesti neleisdavo, viską sudėdavo kitiems vėl žmonėms kurie užsisakydavo maistą. Gaila nėra jokių įrodymų, tik mano pasakojimai. Palieku jums teisę tikėti ar ne. Taip pat senos darbuotojos pasakojo, kai ateidavo VMVT tarnyba tikrinti, tai tik kavutės atsigerdavo, ir patikrinimas baigtas, niekas nei į virtuvę užeidavo ir nieko netikrindavo.
Cepelinus darydavo iš jau pagedusių bulvių net.
Tai ir jūsų sriubytes manau kažkam kitam supylė.”
Rašydamas pavadinimą įtraukiau žodelį „galimai”, nes anonimiškam laiškui patikrinti galimybių neturime, dėl tos pačios priežasties nerašėme ir maitinimo įstaigos pavadinimo.
Pavadinimo nerašėme ir dar dėl vienos priežasties, nes norime sulaukti daugiau anoniminių pranešimų iš tų, kuriems yra tekę lankytis šioje virtuvėje kaip produktų tiekėjui, ar joje dirbti.
Informaciją renkame tam, kad patvirtintume ar paneigtume anonimo išsakytą mintį: „kai ateidavo VMVT tarnyba tikrinti, tai tik kavutės atsigerdavo, ir patikrinimas baigtas, niekas nei į virtuvę užeidavo ir nieko netikrindavo”.