„Matau, kad dedamos yra didelės pastangos, kad būtų sustabdyti vėjo parkų projektai – už to, aš tiesiai pasakysiu, matau interesą žmonių, kurie norėtų plėtoti projektus sausumoje – ne tik vėjo, bet ir saulės“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, dabartinėje valdančiojoje daugumoje yra politikų, susijusių su vėjo energetika sausumoje ir todėl suinteresuotų, kad jūros vėjo projektai nebūtų vystomi.
Konservatorė omenyje greičiausiai turėjo „Nemuno aušros“ atstovą Seime Artūrą Skardžių, kurio šeima turi verslo ryšių su sausumos vėjo vystytojais.
„Žinoma, jų skaičiavimai dėl tam tikro kainų lygio yra savaime suprantami, nes tai yra verslo interesai. Man atrodo, todėl ta kova prieš jūrų vėjo parką yra tokia arši“, – pažymėjo politikė.
„Vis dėlto šitame matyčiau tokią dūmų uždangą, kur bandoma kaltinti įmonių vadovus dėl kažko, ko jie neva nepadarė, bet iš tikrųjų tikslas greičiausiai yra torpeduoti projektus, tuos projektus , kurie užtikrintų pigią ir prieinamą elektrą Lietuvos vartotojams, o taip pat ir galimybes elektrą eksportuoti“, – aiškino I. Šimonytė.
Apie tai, kad pirmasis vėjo parkas Baltijos jūroje dėl finansinių sunkumų bei visoje Europoje vėluojančių žaliojo vandenilio projektų gali vėluoti keletą metų, metiniame pranešime paskelbė parką vystanti valstybės energetikos grupė „Ignitis“.
Anksčiau skelbta, kad pirmasis vėjo parkas veiklą pradėti galėtų 2033 m., tačiau tikėtina, kad šis terminas nusikels.
Premjeras Gintautas Paluckas interviu naujienų agentūrai BNS sakė, kad nesant pakankamai elektros eksporto rinkų Lietuvai Baltijos jūroje užtektų ir vieno vėjo parko.
Vyriausybės vadovas pirmadienį taip pat kėlė klausimą dėl „Ignitis“ grupės vadovybės atsakomybės, bendrovei ketinant atidėti strateginio pirmojo vėjo parko projekto vystymą penkeriems metams, pasirengimui jau išleidus apie 50 mln. eurų.
Kaip jūros vėjo projektų „torpedavimo“ pavyzdžius buvusi premjerė pateikė antrojo vėjo parko konkurso sustabdymą, taip pat politikų siekį suversti atsakomybė valstybės įmonių vadovams.
„Matau, kad energija eikvojama ne ten, kur ji turi būti eikvojama – Vyriausybės energija turi būti eikvojama užtikrinti kuo greičiau, kuo didesnę pasiūlą elektros vartotojams kuo žemesne kaina.
O dabar yra eikvojama energija kažkokiam aiškinimuisi, už kurių galbūt matau norą atleisti valstybės įmonių vadovus“, – tikino I. Šimonytė.
Apie tai, kad „Ignitis“ grupė turės prisiimti atsakomybę dėl vėluosiančio pirmojo vėjo parko, antradienį ryte „Žinių radijui“ sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.
Jo teigimu, bendrovei gali tekti atlyginti 30 mln. eurų žalą valstybei, o dėl viešojo intereso gynimo pasisakyti esą turėtų Generalinė prokuratūra.
D. Kreivys nemato „Ignitis“ vadovybės atsakomybės: be valstybės pagalbos parką vystyti sunku
Pirmojo vėjo parko projektui vėluojant, buvęs energetikos ministras, konservatorių frakcijos atstovas Dainius Kreivys tikina nematantis „Ignitis“ vadovų atsakomybės.
Politiko manymu, reikėtų ne „kapoti galvas“ vadovams, tačiau ieškoti parkui paramos per įvairius valstybės pagalbos instrumentus.
„Žiūrint, kokia darosi situacija finansavimo rinkose, nėra lengva vystyti tokį parką be įvairių valstybės paramos priemonių.
Tai šiuo atveju kaip tik matau, kad turime susitelkti ir padėti įmonei per įvairias priemones – nes turime ir nacionalines finansavimo institucijas, galime padėti pritraukti investicijas, kad būtų daugiau vartojimo ateityje“, – žurnalistams Seime kalbėjo D. Kreivys.
I. Šimonytei kalbant apie galimus Seimo narių verslo interesus sausumos vėjo ir saulės energetikoje, kurie gali motyvuoti stabdyti jūros vėjo projektus, D. Kreivys pažymėjo matantis skirtingos rūšies atsinaujinančios energetikos vystytojų konkurenciją.
„Be abejo, (konkurencija – ELTA) yra. Supraskime, kad kai ateis didžiulis kiekis elektros iš jūros, tai drastiškai mažins kainas rinkoje“, – aiškino politikas.
Lietuvai planuojant nuo 2028-ųjų visa reikalinga elektros energija apsirūpinti šalies viduje, buvęs energetikos ministras akcentavo, kad šiam tikslui vėjo parkai bus būtini.
„Taip, 2028 m. mums užteks to, ką pasigaminsime sausumoje. Mūsų Vyriausybė labai toli tą procesą pastūmėjo, jis važiuoja, toliau vartojimas didės, žalias kursas ir klimato kaita niekur nedingo. (…)
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad jūros parkai generuoja elektrą, kai sausuma to nedaro “, – tikino D. Kreivys.
Antrojo vėjo parko konkursas, paskelbtas pernai lapkritį, šiuo metu sustabdytas, Vyriausybė Seimui artimiausiu metu ketina teikti atnaujintas jo sąlygas.
Kaip skelbta, pagal naujas sąlygas planuojama nuo 23 iki 8 metų trumpinti elektros pardavimo sandorio indeksacijos laikotarpį, tokiu būdu projekto kainą sumažinant 500 mln. eurų.
Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, jas atnaujinus, ši našta būtų perkeliama nuo elektros vartotojų pečių į biudžeto išlaidas.
Paliekant 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas, jie būtų kompensuojami iš parko rangovo pelno mokesčio už elektros pardavimą.
Ši kaina skaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įtvirtintą konkurso laimėtojo elektros pardavimo kainos rėžį, kuris siekia nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę.
Pagal esamas sąlygas, maksimali vėjo parko projekto kaina per VIAP dedamąją vartotojams preliminariai ir pesimistiškiausiomis sąlygomis siekė 3,47 mlrd. eurų (arba 1,285 centai už kilovatvalandę), pagal naujas sąlygas, skaičiuojama, ji preliminariai sudarytų 2,1 mlrd. eurų (arba 0,779 centus už kWh).
Tikimąsi, kad Vyriausybei atnaujintos vėjo parko konkurso sąlygos bus pateiktos kovo pabaigoje, tuomet, balandžio viduryje projektą pateikus Seimui ir jį priėmus, įstatymas įsigalioti galėtų gegužės viduryje.
Tokiu atveju konkursas būtų atnaujintas gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, o laimėtojas nustatytas maždaug per 7 mėnesius – lapkritį-gruodį.
