Įvertinimas
Liepos 10-11 dienomis aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Europos Sąjungos aplinkos ministrų neformaliame posėdyje Ispanijoje ir aptarė su Europos kolegomis, su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria Europa vandens, miškų, biologinės įvairovės ir dirvožemio srityse, bei kaip spręsti šiukšlėmis užterštų jūrų problemą. Taip pat ministrai diskutavo apie atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą.
Atsinaujinančios energijos pajėgumai turi trigubėti
Aplinkos ministrai didelį dėmesį skyrė diskusijai apie balanso paieškas tarp atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Atsinaujinantys energijos ištekliai labai svarbūs energetikos žalinimui. Lietuvos aplinkos ministras susitikime atkreipė dėmesį į atsinaujinančios energetikos svarbą šalių energetinei nepriklausomybei, kuri šiandieniniame Ukrainos karo kontekste tampa dar aktualesnė.
„Pastaruosius kelerius metus Lietuva deda daug pastangų, kad paspartintų atsinaujinančiosios energijos projektų įgyvendinimą. Nelaukdama naujos direktyvos dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimo, Lietuva prieš metus atliko nacionalinių teisės aktų pakeitimus, kurie davė apčiuopiamų rezultatų – vien per 2022 metus priimti sprendimai dėl poveikio aplinkai vertinimo 197 vėjo jėgainėms, kurių bendra įrengtoji galia siekia apie 1370 MW.
Siekdami paspartinti saulės elektrinių plėtrą, parengėme saulės elektrinių planavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkosauginius reikalavimus. Dėl šių standartizuotų reikalavimų sutaupomi ištisi mėnesiai leidimų išdavimo procedūroms kiekvienam projektui“, – sėkminga Lietuvos praktika su Europos kolegomis dalijosi Simonas Gentvilas.
Aplinkos ir energetikos ministrai susitikę Ispanijoje diskutavo, kaip energetikos sektorius galėtų pasirengti didžiausiai klimato kaitos konferencijai COP28, kad joje būtų priimti klimato kaitos tikslus įgyvendinantys sprendimai. Prelegentai atkreipė dėmesį, kad praėjus aštuoneriems metams po Paryžiaus susitarimo išmetamųjų teršalų kiekis vis dar didėja, o su energetikos sektoriumi susijęs išmetamųjų teršalų kiekis pernai padidėjo 0,9 proc. Todėl norint dekarbonizuoti ekonomiką, reikia elektrifikuoti daugiau sektorių.
Ekspertai skaičiuoja, kad norint pasiekti klimato kaitos tikslus, atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumai per metus turi padidėti maždaug tris kartus lyginant su 2022 m. ir iki 2030 m. pasiekti 1200 GW per metus. Lietuvos aplinkos ministras susitikime pabrėžė, kad technologijos šiandien suteikia visas reikiamas priemones, kad galėtume naudotis tik švariais energijos šaltiniais ir pasiekti, kad sąjungininkėse šalyse būtų sukurta skaitmenizuota ir integruota energijos vidaus rinka.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje per vieną valandą buvo pagaminta daugiau elektros energijos nei suvartota, o didžiąją jos dalį pagamino vėjo ir saulės elektrinės. Tai istorinis momentas ir puikus įrodymas, kad einame teisinga kryptimi. Kartu tai paskata toliau intensyviai dirbti, kad laikotarpis, kai galėsime apsirūpinti energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ilgėtų didžiule progresija“, – pažymėjo Simonas Gentvilas.
Svarbu kovoti ne su plastiku, o su jo tarša
Ministrai neformaliame susitikime aptarė ir šalių prioritetus, susijusius su nacionaliniais ir tarptautiniais įsipareigojimais, kuriais siekiama sustabdyti plastiko taršą jūrose ir vidaus vandenyse. Praėjusį balandį valstybės narės balsavo už Europos Komisijos pasiūlymą riboti sąmoningai į gaminius dedamų mikroplastikų naudojimą. Tuo pat metu Europos Komisija Europos žaliojo susitarimo ir naujame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane ieško sprendimų ir netyčinio mikroplastiko patekimo į aplinką srityje, pavyzdžiui, persvarstant Nuotekų valymo direktyvą.
Lietuvos aplinkos ministras Europiniame susitikime atkreipė dėmesį, kad šiuo metu reikia susitarti dėl naujos pasaulinės sutarties, kurioje būtų numatytos vieningos priemonės jūrų ir vandenynų taršai plastiku mažinti ir kas yra priimtina visoms šalims.
„ES reikalavimas, kad plastikiniuose buteliuose turi būti perdirbtų medžiagų, yra geras žiedinių medžiagų paklausos rinkoje pavyzdys. Lietuvos įmonės sėkmingai naudoja perdirbtą PET turinį PET buteliams gaminti. Reikia remti ir spartinti veiksmingą plastiko atliekų surinkimą, kad plastikas būtų kokybiškai perdirbtas į produktus, tinkamus sąlyčiui su maistu. Todėl nuo 2016 m. Lietuvoje sėkmingai veikia užstato už vienkartines gėrimų pakuotes, įskaitant PET, grąžinimo sistema. Tokios sistemos sėkmės patirtimi Lietuva pasidalino su daugiau nei 20 suinteresuotų šalių visame pasaulyje.
Jau 2019 m. Lietuvoje įvestas ir draudimas prekybos vietose nemokamai dalyti lengvus plastikinius pirkinių maišelius. O nuo šio mėnesio pradžios uždraudėme nemokamai platinti labai lengvus plastikinius maišelius. Todėl vis daugiau vartotojų permąsto, ar tikrai reikia kiekvieną prekę dėti į atskirą maišelį“, – Lietuvos pavyzdžiais su Europos kolegomis dalijosi Simonas Gentvilas ir atkreipė dėmesį, kad nors ES priėmė reikšmingus teisės aktus, kuriais siekiama mažinti vandens ir jūrų taršą, tačiau būtina nesustoti, ypač vidaus vandenų taršos plastiku ir mikroplastiku stebėsenos srityse, toliau tirti taršos poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.
Sėkmingos skirtingų sričių sinergijos pavyzdys
Ministrai taip pat diskutavo apie biologinę įvairovę, dirvožemį, vandenį ir kaip bendrai valdyti su šiomis sferomis susijusias krizes. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas vienu iš pavyzdžių, rodančių skirtingų sričių sinergijos svarbą ir sėkmę, įvardijo nacionalinį dekarbonizacijos procesą, siekiant klimato kaitos tikslų.
„Vienas iš geriausių pavyzdžių, kaip siekiame integruoti sektorinę ir aplinkosaugos politiką, yra 5 sektorinių dekarbonizavimo darbo grupių sukūrimas šiems sektoriams: energetikos ir pastatų, transporto, pramonės, žemės ūkio ir miškininkystės, atliekų ir žiedinės ekonomikos. Dalyvaujant daugiau nei 280 socialinių partnerių, gavome apie 600 pasiūlymų dėl priemonių, skirtų Lietuvos 2030 m. klimato kaitos švelninimo tikslui pasiekti. Iš jų 126 buvo įtraukti į atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą“, – dalijosi Lietuvos aplinkos ministras.
Diskusijoje su Europos aplinkos ministrais Simonas Gentvilas taip pat išskyrė pasiūlymą dėl Gamtos atkūrimo reglamento.
„Lietuva šį pasiūlymą vertina kaip svarbią iniciatyvą, kuria siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, prisidėti prie klimato kaitos valdymo ir tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo. Reglamentas suteiks dirvožemio, vandens ir miškų integruotą sisteminį valdymą ir garantuos jų kompleksinę apsaugą. Reglamento uždaviniai atitinka Lietuvos interesus ir suteiks reikiamą postūmį gamtos apsaugos srityje. Tikime, kad Europos Parlamentas suformuos teigiamą poziciją dėl šio svarbaus ES dokumento, o teisės aktų leidėjai tęs derybas dėl reglamento nuostatų“, – akcentavo Lietuvos aplinkos ministras.
