Artėja stebuklingas vasaros saulėgrįžos laikas. Sakoma, kad vanduo šiuo metu tampa stebuklingas. Apie kokius vandens stebuklus jūs galėtumėt paliudyti iš savo patirties?
Truputį daugiau nei prieš dvejus metus norėjau atrasti motyvacijos keltis ir nuveikti tai, kas suteiktų energijos visai dienai. Viename moterų susibėgime klausiausi įvairių pokalbių, bet labiausiai man įdomus buvo apie šaltį. Mintyse galvojau „šalta“, bet kita mano pusė sakė „faina“.
Vieną žiemišką gruodžio rytą nusprendžiau pradėti maudytis šaltoje upėje. Protas kalbėjo man – „kur tu važiuoji, juk šalta!“ Tik nuraminusi jį, ėmiau matyti kitaip – mane supo gėris, gamta, upė. Nebuvo ir taip šalta, kaip maniau, išlipusi iš vandens pajutau kūną užliejusį malonų mėtos jausmą.
Gruodžio mėnesį iš Vilniaus atkeliavau į Klaipėdą ir pradėjau draugauti su jūra – tikėti, pasitikėti, stebėti jos bangavimą. Ji klauso mano minčių, maldų, mantrų. Esu gamtos ir vandens vaikas, tad atsakymų į svarbius gyvenimo klausimus brendu ieškoti lediniame vandenyje.
Pasitikiu jūra, sukalbu maldą, leidžiu jai paliesti mano kūną, o išlipusi įsižeminu ir gaunu atsakymą. Kartais atsakymas ateina po kelių kartų, bet visuomet ateina.
Supratau, kad be šalčio ir vandens nebegaliu. Net vaikščiodama gamtoje brendu į mažytį upeliuką, kurio vandens tėkmė net pėdų neapsemia, ir visu kūnu gaudau tą susijungimą.
Vandens procedūros buvo svarbios jau prieš 3-3,5 tūkstantmečio. Vanduo suteikia žvalumo, gelbėja nuo depresijos, tampi aktyvesnis ir atsparesnis šalčiui. Grūdinimasis – vienas iš būdų, kuris stiprina imunitetą, balansuoja emocijas, hormonus, veikia antiuždegimiškai.
Maudantis šaltame vandenyje svarbiausia yra atsipalaiduoti ir po truputį išmokti mėgautis buvimu diskomforte, ramiai kvėpuoti, pasitikėti. Tai padeda atsikratyti bent pusės mus kamuojančių baimių.
Maudausi kasdien visus metus, maudynių sezono neuždarau. Neslėpsiu, būna šalta, bet kartu ir gera.
Karštis ir šaltis mano gyvenimo varikliukai, atrodo tokie skirtingi, bet jų suteikiami pojūčiai – tokie pat.
Pirties metu nusipilti ar lįsti į šaltą vandenį rekomenduoju tik gerai įkaitus kūnui. Būtina visa galva panerti į vandenį. Žinoma, jei žmogus jaučia, kad jo kūnas nori atvėsti, atsigaivinti, visada galima ir anksčiau.
Savo vedamas pirtis apibūdinate kaip ritualines. Kuo ritualinė pirtis skiriasi nuo paprastos pirties?
Pirtis – tai sakrali erdvė mūsų kūnams, jausmams, mintims ir širdžiai, susitikimams su savimi.
Lietuviška pirtis – seniausia ir mylimiausia. Laikui bėgant paprasčiausia higienos procedūra virto pirties ritualu.
Dar daugelis esam įpratę pirtyje sočiai prisivalgyti, kęsti karštį užlipus ant aukščiausio laiptelio. Ritualinėje pirtyje temperatūra pasiekia 50-60 laipsnių, tai švelni, saugi, jauki ir šilta pirtis, kurios malonumais galima mėgautis 3-4 val.
Maisto nevalgom, nebent lengvai užkandame kokių vaisių. Daugiausiai geriame mano pačios rinktų žolelių arbatą ar vandenį.
Nuo senų laikų pirtis buvo naudojama panaikinti fizinį bei protinį nuovargį, atpalaiduoti organizmą. Vantų masažas suteikia palengvėjimą, atjaunėjimą ir prabudimą. Pirtis – tai ypatinga žmogaus šventė.
Ritualinė pirtis pakelia nuotaiką, dvasią bei pašalina abejones. Jos poveikis yra daugiaplanis – aptinkami bei aktyvuojami slapti žmogaus organizmo sugebėjimai.
Kai kalbi su gamta, o tai aš darau kiekvieną dieną, per jos elementus susijungi su ja. Ritualinėje pirtyje susilieti su gamta padeda natūralūs žolelių, iš skirtingų augalų surištų vantų aromatai.
Ritualas pirtyje padeda įvesti žmogų į pakitusios sąmonės būseną, kurioje jis išgyvena jausmą, kurio niekad gyvenime nebuvo patyręs.
Ką pati atradote, išjautėte, kuo rėmėtės, kurdama pirties ritualus skirtingoms progoms?
Esu baigusi Perkūnijos pirties mokyklą. Jos mokytoja Audra labai puoselėja visas tradicijas. Niekada nepamiršiu per pirmą susitikimą jos pasakytų žodžių, jog pirtininko kelionė yra nesibaigianti savo žiniomis ir atradimais.
Iš tiesų nuolat atrandu kažką naujo keliaudama pas kitus pirtininkus, skaitydama knygas, klausydama savo širdies vedimo ir intuicijos.
Daugiausia išmokau ir išjaučiau jau vesdama savo ritualus ir po jų vis apgalvodama, ką galima patobulinti, pakeisti. Kiekviename rituale yra tik pagrindas, o detalės visada keičiasi priklausomai nuo to, kas jame dalyvauja. Jie visada yra skirtingi pasirenkamais augalais, vantų judesiais, kvapais.
Per trejus metus nesu vedusi tokio pat ritualo. Pirties ritualus vedu intuityviu būdu, o su patirtimi jie stiprėja ir gilėja.
Pasitelkdama vantų ir augalų galią, pasiekiu žmogaus vidų, dalinuosi šiluma, energija ir stebuklu. Visa tai darau ne per žodžius, o per magišką augalų energiją ir savo intuityvias dovanas. Myliu tai, ką duodu kitiems.
Vedate skirtingus pirties ritualus įvairioms progoms. Papasakokite apie juos.
Nuo senų senovės buvo įprasta prieš didžiąsias šventes kurti pirtį, kurioje buvo atliekami ritualai. Artimi draugai, malonūs pirties ritualai, kvapnūs garai, vantų šokis ir lengvas pėdų masažas, suteikia drąsos nauju gyvenimo keliu žengti lengvai ir džiaugsmingai.
Prieš pirtį labai svarbus yra pirties takas.
Pirties takas – tai mirties ir atgimimo simbolis. Žengiant juo susijungiame su gamta, palikdami jai visus rūpesčius ir vargus.
Nuo senų senovės pirties takas garbinamas ir puošiamas. Juo vedama būsima nuotaka, būsima mama, nešamas naujagimis ir seniau net atsisveikindavo su mirusio žmogaus siela.
Ir dabar per svarbiausius gyvenimo įvykius, kuriuos sutinkame pirtyje, vedu pirties taku, kuris yra išpuošiamas. Vesdama pasakoju jo istoriją, kodėl jis yra toks svarbus, o nuo tam tikros vietos paprašau nusiauti batus ir iki pirties keliauti basomis kojomis, kad dar labiau susijungtumėme su gamta ir motina žeme.
Derindama senuosius papročius, įvairias meditacines technikas, pirties šilumą, pagarbų požiūrį į didįjį Meilės stebuklą, esu sukūrusi pirties ritualus nuostabioms šventėms: gimtadieniui, mergvakariui, prausynoms.
Sutikti savo šventę ypatingai, sakralioje erdvėje – pirtyje draugų, šeimos narių, mylimų bičiulių būryje apkabinti save – patyrimas, kuris išlieka ilgam.
Man labai patinka pirtys moterų rate. Pavyzdžiui, pirties ritualas atliekamas besilaukiančiai moteriai nėštumo pabaigoje, kurį, pagal senąsias tradicijas, rengia gimdžiusios moterys.
Šiais laikais gali dalyvauti ir negimdžiusios moterys. Šio ritualo tikslas yra pasiruošti gimdymui – atsipalaiduoti, paleisti nuoskaudas, atrasti vidinę ramybę, dvasiškai apsivalyti, kad gimdymas būtų sėkmingas.
Rituale dalyvaujančios moterys besilaukiančiąją apgaubia savo moteriškumu. Ji yra prausiama, šukuojama, glostoma moteriškomis vantomis, masažuojama aliejais. Taip ji pajaučia tikrąjį švelnumą, paslaugumą. Tai – visiško paleidimo ritualas.
Kad gimdymas praeitų kuo lengviau, moteris turi grįžti prie savo šaknų – laukinės moters būsenos. Ritualas yra ypač švelnus.
Besiruošiančiai gimdyti moteriai paruošiamas sostas, o pati garinė išpuošiama gėlėmis ir žvakėmis, taip pat pakabinamas gimdyvės rūbas. Prausynų vanduo yra praturtinamas žolynais, su kuriais vandens ruošimo metu pasikalbu.
Giedodama sutartines uždegu žvakes. Tai tampa savotišku aukuru. Ramybėje, tyloje susijungiame į vienį.
Mes, moterys, kai kartu susijungiame viename rate, visada tampame labai stiprios. Po šio ritualo būna daug gražių žodžių, meilės palinkėjimų. Nėščioji apvelkama gimdyvės rūbais. Moteris, dalyvaujančias prausynose, dar pašildau truputį šiltesniu garu ir sušoku vantų šokį.
Kartais pirties paslapčių iš anksto neatskleidžiu. Juk taip gera yra patirti netikėtumus. Galima sulaukti magiškos žynės su savo pranašiškomis kortomis ar pirties vedlės su dilgėlių, eglių ar kadagio vantelėmis. Šis pasibuvimas būna nuostabus, linksmas ir netikėtas.
Kaip, kada pirtis atsirado jūsų gyvenime? Kada ir kodėl pasirinkote pirtininkės kelią? Ar tai yra ir pagrindinis jūsų pragyvenimo šaltinis?
Skubėjau, lėkiau, klupau, bijojau būti palikta, nesuprasta.
Visa tai sukūrė iš vaikystės atėjusi baimė. Baimė likti vienai. Baimė nebūti svarbiai. Nesaugumas.
Viską dariau tam, kad nuo to pabėgčiau ir apsisaugočiau. Bandžiau viską padaryti tobulai.
Laimė susidėjo tik iš dviejų komponentų – pinigų ir įvertinimo.
Kartais sustodavau pasvajoti, pažiūrėti į debesis, bet tuo metu nesugebėjau atsigręžti į save. Sąmoningumo lygis buvo žemas – norėjau, kad keistųsi kiti, aplinka, o ne aš. Mylėjau savo šeimą, o save buvau visiškai pamiršusi. Nežinojau, kaip išsivaduoti iš begalinio liūdesio. Nemokėjau džiaugtis.
Užsimiršti padėdavo rūpinimasis vaikais, namais ir bandymas užsiimti veiklomis, kurios, galvojau, yra mano kelias. Turėjau įdomių darbų, kūriau savo „versliukus“, šokinėjau nuo vieno prie kito. Kai vienas projektas nepavykdavo, imdavausi kito. Mėgavausi projektais, bet šeimoje jaučiausi svetima. Kai veiklos nepasisekdavo, pykau ant savęs ir dar labiau save nuvertindavau.
Taip priėjau lūžio tašką. Pradėjau ieškoti savęs ir prašiau Visatos nukreipti mane tinkama linkme. Magiška akimirka – mane supo moterys, vanduo ir saulė. Gražus vasaros vakaras ir pirmas tikros pirties pajautimas – kitokios, ritualinės, transformuojančios, stebuklingos.Tą vakarą atradau tai, ko ilgai ieškojau. Būdama pirtyje, pasinėrusi į augalų ir vantų kvapą, išgirdau savo tėtį.
Jis jau buvo iškeliavęs į šviesą, bet jo žinutė buvo kaip niekada aiški – „Pirties mergaitė“.
Taip jis mane vadindavo vaikystėje. Norėjau suprasti ir klausiau jo, ką jis man nori tuo pasakyti. Išgirdau, kad esu Žemėje tam, kad skleisčiau žinią apie pirties galią. Taip atradau tai, kas teikia džiaugsmą mano sielai – jaučiausi lyg ant sparnų.
Tai buvo mano naujo etapo pradžia.
Galiausiai supratau, kad Meilė yra beribė ir ji prasideda nuo savęs. Tai kartoju savo klientams.Ateidami į pirtį, jau išreiškiate meilę sau, nes skiriate laiko ir dėmesio sau, o sugrįžę iš pirties į savo erdves galite pasidalinti šia meile su kitais.
Ritualinės pirtys, augalai ir iš jų gaminama natūrali kosmetika, muilai, šampūnai, kremai, hidrolatai, smilkalai, arbatų mišiniai yra mano pragyvenimo šaltinis.
Skamba labai patraukliai, tačiau iš tiesų pirtininkei tenka didžiulis pirties krūvis. Jį pakelti reikia itin stiprios sveikatos ir ištvermės. Ar čia negalioja taisyklė „Kas per daug – tas nesveika“?
Pirtininko vaidmuo pirtyje yra labai atsakingas. Geras pirtininkas per savaitę dirba tik tris dienas.
Aš niekada nedirbu dvi ar tris dienas iš eilės, nes pirtininkas iš tiesų netenka daug jėgų, skysčių. Jiems atkurti reikia laiko.
Be to, po pirties man ateina suvokimai apie klientus, kurie buvo tą vakarą pirtyje. Juos analizuoju, kodėl tam taip vanta prisilietė, o kodėl jam parinkau šį augalą, taip užsimezga šiltos diskusijos.
Jei dirbčiau kasdien, neturėčiau laiko analizuoti patirtį ir susigrąžinti savo jėgas. Taip, kartais tenka dalyvauti pirties projektuose, stovyklose ar festivaliuose, kur vedu pirtis kelias dienas iš eilės, bet tuomet saugau save labai būdama garinėje, neatiduodu tiek jėgų ir savęs, kaip individualiai užsakytuose ritualuose.
Tada būna ir ritualo laikas trumpesnis – tik supažindinimas, kas tas pirties ritualas.
Saugau save, sveikai maitinuosi, sportuoju ir maudausi šaltame vandenyje. Kaip ir minėjau, viskas prasideda nuo savęs, ir meilė sau.
Daugiau: maudymosi kostiumėliai
