Tik atvykus, sulaukiame 10 min moralo apie tai, kaip nieko nežinome, esam neatsakingi, pamiršome pasiimti apsauginę veido kaukę… Taip, suprantu, ji privaloma, tačiau beskubant į ligoninę tikrai ją pamiršome. Paprašome kaukės iš personalo, pasisiūlome susimokėti, kad tik viskas vyktų greičiau, tačiau vis dar klausomės personalo bambėjimo. Nepamirškim fakto, kad aš atvykau į priimąjį, kur turi būti kuo greičiau suteikta pagalba, o mes gaištame laiką aiškindamiesi santykius. Okey, jau kažkaip pavyko mums įrodyti savo kaltę dėl kaukės, dabar metas spręst sveikatos problemas. Papasakoju kas nutiko, sako okei, jums prie 105 kabineto, sėdėkit, palaukit, ateis gydytoja.
Baigėsi budėjimas
Laukiam. Pasirodo nepatenkinta gydytoja (nors jei atvirai vis dar nežinau ar ten buvo gydytoja, labiau eilinė moteris vilkinti džempą), kad atvykau su palyda ir liepė mamai palikti patalpas. Na gerai, tokia tvarka, paisom taisyklių. Pagaliau mane apžiūri, apklausia ar turiu papildomų ligų, šiek tiek papasakoju. Pastatė lašinę, kokius vaistus lašina neinformavo, aš tik darau spėjimą, kad vaistai gal nuo skausmo, bet patvirtinti negaliu. Kol laša lašinė, esu viena palatoje ir laukiu, kol kas ateis. Užeina moteris su džempuku, užduoda porą klausimų dėl mano vartojamų vaistų ir išeina. Lašinei einant į pabaigą įeina slaugytoja nukreipdama mane eiti į rentgeną. Grįždama iš rentgeno, matau visą priimamojo komandėlę sėdinčią, šnekančią, linksmai diskutuojančią. Atsisėdu su kateteriu rankoje anksčiau buvusioje palatoje ir kažko laukiu. Ko laukiu nežinau, bet kaip žmogui suprantama, tai kažkokio atsakymo iš rentgeno, apžiūros, paaiškinimo kas man. Besėdint išgirstu, kaip mano minėta gydytoja atsisveikina su personalu, nes jai baigės budėjimas. Galvoju okei, o tai man čia ką dabar daryt?
Gal taip, o gal ne ?
Pralaukus 10-15min atsitiktinai pro šalį ėjo nematyta slaugytoja, kuri pamatė mane ir užsuko, o tada man sako, nu tai viskas aišku ane, keliauji namo. Sakau, kas aišku? Tai tau gydytoja pasakė viską. Nu , žinokit, ji pas mane nebuvo net atėjus po rentgeno. Tada slaugytoja pasimetusi išeina kažką pakviesti. Ateina dar viena, nauja, nematyta moteris ( sakau moteris, nes nenutuokiu kas ji, nei chalato, nei korteles, nei prisistatymo ). Sako, tai viskas, gali keliaut namo. Aš klausiu, o tai kas man? Kaip gydytis, kas toliau? O ji man – “nu tai su tavo ligom taip jau yra”. Pala, pala, kas yra?. Man jau pradeda imti juokas. Nesulaukiu jokio atsakymo. Ne tik dėl ligos, diagnozės, bet ir tolimesnio gydymo. Bandau pati diagnozuoti negalavimą ir klausiu, gal tai susiję su mano lėtine liga o gaunu atsakymą “gal taip, o gal ir ne”.
Šaltinis: Musuzinios.lt
