Riebiam katinui lapkričio 20 dieną sukako 9 metukai.
Atrodo tik vakar parašiau pirmą apžvalgą, o jau šiandieną rašau 405-tą tekstą.
Laikas bėga ir 2026 m. bus šioks toks mažytis jubiliejus, kurį jei planus pavyks įgyvendinti švęs visa Lietuva.
Bet 9 metų sukaktį nepaminėti būtų buvusi didžiulė nepagarba mano atliekamam darbui, tad mažoje kompanijoje mes visgi pakėlėme mineralinio vandens taures ir palinkėjome Riebiam katinui ilgų metų.
Norėjosi tą dieną pavaišinti tėvelius, tad kavinę kurioje prisėdome šventinių pietų pasirinkau ne Kaune, o Klaipėdoje, krašte, kuriame ir gyvena mano tėveliai.
„Tako barą” parinko jie, nes jį tėveliams buvo rekomendavę jų draugai, kurie čia buvo šventę šeimos šventę, ir labai išgyrė maistą.
Vartydamas baro meniu supratau, kad tai buvo būtent tai, ko man Riebaus katino gimtadienio progai ir reikėjo, kažko žemiško, su lietuviškas tradicijas nepamiršusia virtuve.
Todėl nenustebkite, kad užkandžių bus nemažai, norėjosi paragauti skirtingų patiekalų, o patiekalais dalinantis ir juos aptarinėjant, toks bendravimas apjungia bendrai diskusijai, ko pasekoje pasakomos skoninės patiekalų savybės, kurių gal vienas nesureikšmino, o kitam jos įstrigo labiau.
Karštos šoninės salotos – 8,00€
Karštos šoninės salotos nėra įtrauktos į „Tako baro” meniu, jos puikavosi lentoje prie baro, kurioje buvo surašyti šefo pasiūlymai.
Bet mes tą dieną su tėveliais paskanavę šių salotų nusprendėme, kad jos pagrindiniame meniu turi puikuotis garbingiausioje vietoje.
Apkepta šoninė su bulvytėmis, toks iki skausmo kiekvienam lietuviui pažįstamas patiekalas. O šiame bare jam suteiktas „tiuningas” gardinant šį patiekalą pomidoriukais ir raudono svogūno griežinėliais šį patiekalą paverčiant įspūdingomis salotomis.
Silkė su karštomis bulvėmis – 8,50€
Varškės su česnakiukais padažiukas patiektas prie silkės su karštomis bulvėmis buvo ta vyšnelė ant torto, kuri leido man su tėvuku užsimiršti, kad mūsų laukia dar daug patiekalų ir sustoti šį patiekalą valgyti tik tada kada lėkštėje liko vos keli griežinėliai svogūno…
Sūrio piršteliai – 7,00€
Sūrio pirštelių mums kiekvienam atiteko po vieną. Jie buvo tokie skanūs, kad jei ne užsakyti pagrindiniai patiekalai, tai pirštelių dar būčiau užsakęs mažiausiai vieną porciją.
Meksikietiškai sriuba – 7,00€
Meksikietiškai sriubai būti pagirtai koją pakišo jos saldumas. Ir jei neklystu, bandant kiek numušti pomidorų pastos rūgštumą buvo persistengta su cukrumi gardinant šią sriubą, bet mano tėvukas, kuris šią sriubą visą ir suvalgė, dėl saldumo jokių pretenzijų neturėjo.
Vištiena apelsinų padaže – 15,00€
Mama iš pagrindinių patiekalų buvo išsirinkusi vištieną apelsinų padaže. Paragavęs vištienos galiu pasakyti, kad vištiena neperkepta, sultinga, jaučiamas lengvas apelsinų salstelėjimas.
Starkis – 15,00€
Iš pirmo žvilgsnio tėvuko valgytam starkiui į kompaniją reikėtų kokio padažiuko, bet aš paragavęs starkio su traškia sūrio plutele tos nuomonės atsisakiau.
Žuvis nebuvo sausa, kepimo metu ji nė kiek neišsausėjo, o traškiai sūrio plutelei manau atvirkščiai, padažas būtų maišęs.
Roputė – 10,00€
Man paveiksluojant „Roputės” patiekalą sulaukiau tėvuko klausimo – ar žinai, ką žemaičiai vadina ropute?
Išgirdęs tokį klausimą net susimąsčiau. Ko gi aš galėčiau nežinoti, ir ką gi žemaičiai vadina ropute, jei ne daržovę – ropę.
Pasirodo roputėmis žemaičiai vadina – bulves.
Ir išties prapjovus patiekalą lyg tam patvirtinimą jo viduje radau įdarytą trintą bulvę.
Skanus patiekalas – gardintas kastiniu.
Klasikinis burgeris – 11.00€
Valgytas „Klasikinis burgeris” katinienei didelio įspūdžio nepadarė, jos nuomone jame trūko kažkokių ryškesnių akcentų, kas jam suteiktų įdomesnių skoninių savybių.
Gal mes su Katiniene per daug išpindėję, arba aplankę per daug vietų su kuriomis galime lyginti.
Ir paskanavęs Katinienės valgyto burgerio jos nuomonei pritariau ir aš – burgeriai tikrai ne stiprioji šio baro pusė.
Koks gimtadienis be desertų?
Užsakiau tą dieną siūlomus „Tako baro” šefo du pyragus su ledais.
Šokoladinis pyragas – 5,50€
Obuolių pyragas – 5,50€
Kuris iš pyragų skanesnis taip mums tą kart ir nepavyko nustatyti, abu skanūs, o valgomi kartu su ledais ilgai ant stalo neužsibuvo.
Reziumuoju. Nors ir išsakiau porai patiekalų kritiką, visumoje pavalgėme labai skaniai. O pakalbinę mus aptarnavusią merginą dar ir sužinojome, kad šiemet „Tako barui” sukanka 20 metų.
20 metų maitinimo įstaigai išsilaikyti turint tokią didelę konkurenciją yra milžiniškas laiko tarpsnis.
Tad mažinant balą skriausti jubiliejų besiruošianti švęsti barą būtų išties negražu.
Tad 5/5 keliauja „Tako barui”.
Šiam barui norėčiau palinkėti geriau didesnę dalį dėmesio skirti lietuviškos virtuvės propagavimui, nes burgerius gaminančių maitinimo įstaigų pilnas Klaipėdos senamiestis, ir jie juos gamina su įspūdingais poskoniais, bet skirtingai nei jūs, jie bandydami būti arčiau pasaulinės virtuvės pamiršta lietuvišką virtuvę.
Tad „Tako baras” manau papildęs sriubų paletę kokia lietuviška sriuba, o burgerį pakeitęs į kokį plokštainį ar cepelinus, galėtų parsivilioti nemažą pietaujančių dalį iš Klaipėdos senamiesčio į Melnaragę.
„Tako baras”
