Nors dažniausiai sezoninių darbų rinką okupuoja jaunimas, į šiuos darbus nespjauna ir įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų bei išsilavinimo klaipėdiečiai.
Ledus pardavinėja ir mokytojai
Kol vieni darbdaviai suka galvas, kaip vasaros laikotarpiui surasti atsakingų ir pareigingų darbuotojų, kiti džiaugiasi tokius kolektyvus subūrę gerokai iki sezono pradžios.
Ramiai vasaros laukia Radailiuose įsikūręs dinozaurų „Dino parkas“. Šio parko direktorė Rima Andriuškevičiūtė „Vakarų ekspresui“ kalbėjo, kad norinčiųjų dirbti šiame parke yra tiek daug, jog tenka daryti atrankas.
„Šimtais ateina. Priimame dirbti nepilnamečius nuo 16 metų. Tokių darbuotojų nelabai kas nori, o mes mielai priimame. Dauguma jų yra gerokai atsakingesni už suaugusius, tad per daugybę metų jaunimas užsirekomendavo gerą vardą ir kai kurie dirbs jau ne pirmą sezoną“, – jaunimą gyrė R. Andriuškevičiūtė.
Šį mėnesį į darbo pokalbius buvo atėję apie 100 jaunų žmonių. Dauguma jų – su rekomendacijomis. „Dino parkas“ šiais metais nedėjo nė vieno skelbimo į sezoninio darbo pozicijas, nes to neprireikė.
Pasak „Dino parko“ vadovės, nemaža dalis darbuotojų yra parke dirbę ir praėjusiais metais. Dirbusieji atsiveda savo draugus, rekomenduoja pažįstamiems.
„Pranešu vieniems, kitiems, kad jau pradedame atranką. Sezonui mums reikia apie 50 darbuotojų. Tai tikrai yra iš ko rinktis. Ir dirba ne tik jaunimas. Ateina ir suaugusieji padirbėti per vasaros atostogas. Pavyzdžiui, jau kelintą sezoną pas mus dirba pedagogė. Ji vasaros atostogų metu parko teritorijoje pardavinėja ledus“, – pasakojo R. Andriuškevičiūtė.
Motyvuoja ne tik pinigai
Parko direktorės teigimu, vasaros sezonui ieškoma ledų pardavėjų, picų, užkandžių kepėjų, atrakcionų prižiūrėtojų. Sezoniniams darbuotojams mokama ne tik minimali alga, užsidirbti galima ir gerokai daugiau.
Ne tik atlyginimas motyvuoja. R. Andriuškevičiūtė įsitikinusi, kad nuo vadovo priklauso ir darbo vietos atmosfera, tai yra, kaip vadovas sprendžia įvairias darbines situacijas, nesusipratimus ir konfliktus, taip ir jaučiasi darbuotojai.
„Nesvarbu, kad jų darbas tęsis tik tuos kelis sezono mėnesius, stengiamės suburti iniciatyvius, mandagius ir darbščius žmones. Nepuolu moralizuoti, jei matau, kad daro klaidų.
Žmogiškai pasikalbame, kartu ieškome sprendimų. Dabartinė karta viską moka ir darbo nesibaido. Užsiauginome branduolį – apie 20 žmonių, kurie dirba jau kokį penktą sezoną. Tiesa, per vasarą pasitaiko atvejų, kai su keliais darbuotojais tenka atsisveikinti, bet tokių mažuma“, – pastebėjo parko vadovė.
Palengva įsibėgėja
Darbo portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad sezoninių darbų pikas pasiekiamas balandį, kuomet ženkliai padaugėja tokių darbų skelbimų, o gegužę skelbimų portalus atakuoja „paskutinės minutės“ darbdaviai – tie, kuriems pavasarį nepavyko suburti kolektyvo.
Ankstyvą pavasarį dažniausiai ieškoma žemės ūkio sektoriaus darbuotojų. Tokiu laiku startuoja ir įvairios savivaldybių programos, skirtos įdarbinti nepilnamečius.
Dažniausiai darbdaviai vasarai ieško darbuotojų kurortuose, lauko prekybai, prekybos centruose, žemės ūkyje, turizmo, statybų ir maitinimo sektoriuose.
„Įprastai kuo anksčiau pradeda ieškoti ir formuoti komandas, tuo greičiau suformuoja ir gali ramiai startuoti. Reikia pripažinti, kad kai kuriems darbdaviams vasaros darbuotojų paieškos yra didelis galvos skausmas. Ne paslaptis, kad trumpalaikio darbo užmokestis nėra motyvuojantis, o kai kurie darbai yra ir sunkūs fiziškai, ir darbo valandos ilgos“, – pažymėjo R. Karavaitienė.
Tikisi padorių algų
Surasti gerų sezoninių darbuotojų nepavyksta ne tik dėl to, kad į šio darbo pozicijas įprastai pretenduoja nepilnamečiai arba jaunimas, kurie tokius darbus kartais dirba su mažesne atsakomybe. Pasak R. Karavaitienės, lietuviai nebenori vasarų „parduoti“ už minimalų atlygį.
„Posakis „niekas nebenori dirbti“ tinka vasarai. Žmonės mato, kad jau kelintus metus iš eilės atlyginimų vidurkis paaugo maždaug 10 proc., tai ir ieškančiųjų darbo lūkesčiai būna didesni, o sezoniniams darbuotojams dažniausiai mokama minimali alga. Įmonėms vis sudėtingiau. Todėl darbo rinkoje mes ir stebime faktą, kad vis anksčiau tokių darbuotojų pradedama ieškoti“, – kalbėjo „CV-Online“ marketingo vadovė.
Posakis „niekas nebenori dirbti“ tinka vasarai. Žmonės mato, kad jau kelintus metus iš eilės atlyginimų vidurkis paaugo maždaug 10 proc., tai ir ieškančiųjų darbo lūkesčiai būna didesni, o sezoniniams darbuotojams dažniausiai mokama minimali alga.
Nuolatinis darbdavių galvos skausmas – sezoninių darbuotojų kaita. „Pasimatavę“ darbą savaitę dvi, žmonės nusprendžia, kad darbas per sunkus, ir neinformavę darbdavio tiesiog kitą dieną į darbą neateina.
Anot R. Karavaitienės, kiekvienas naujas sezonas darbdaviams yra tarsi naujos pamokos, kurias reikia išmokti. Normali taktika – vasarai besibaigiant gerus darbuotojus rezervuoti ir kitų metų sezonui, taip apsisaugant nuo netikėtumų.
Juda žemės ūkio ir statybų darbai
Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, sezoninio darbuotojų paklausa šiuo metu suintensyvėjusi žemės ūkio bei statybos sektoriuose. Čia antrą mėnesį iš eilės daugėjo laisvas darbo vietas skelbiančių darbdavių. Šiuose sektoriuose darbuotojų ieškančių darbdavių skaičius vasarį buvo didesnis nei lapkričio-sausio laikotarpiu, o laisvų darbo vietų vasarį skelbta beveik du kartus daugiau nei gruodį.
Vasarį žemės ūkio sektoriuje darbuotojų ieškojo 146 darbdaviai – 24 daugiau nei sausį ir 75 daugiau nei gruodį. Paskelbta 400 darbo pasiūlymų.
Statybos sektoriuje darbuotojų vasarį ieškojo 344 darbdaviai – 42 daugiau nei sausį ir 160 daugiau nei gruodį. Per vasarį laisvų darbo vietų paskelbta 1,2 tūkst.
Darbo pasiūlymų betonuotojams, mūrininkams, tinkuotojams pasirinkimas vasarį buvo didžiausias per paskutinius 12 mėnesių, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių paklausa buvo didžiausia nuo praėjusių metų liepos.
UŽT duomenimis, statybos sektoriuje paklausūs statybininkai, vamzdynų ir pastatų inžinerinių sistemų montuotojai, elektrikai, kelininkai, suvirintojai, dažytojai. Žemės ūkio sektoriuje daugiausiai darbo pasiūlymų žemės ūkio mašinistams, braškių augintojams, pagalbiniams darbininkams.
Bumas – nuo balandžio
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje aktyvesnės darbuotojų paieškos tikimasi nuo balandžio mėnesio, kai atsiveria lauko kavinės. Pernai sezoninių darbuotojų paieška irgi prasidėjo jau vasarį, nes dėl darbuotojų trūkumo jų paieška trunka ilgiau.
Įvardintuose sektoriuose didesnio paklausos augimo tikimasi įpusėjus pavasariui. Pernai ir užpernai žemės ūkio veiklą vykdantys darbdaviai daugiausiai darbuotojų ieškojo kovą-balandį, statybos – gegužę, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – gegužę.
Klaipėdoje ieško statybininkų
UŽT duomenimis, jaunimas paprastai noriau renkasi darbus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, kur dirba padavėjais, barmenais ir pan. Mažiau patrauklūs jiems fiziškai sunkūs darbai. Mokiniai darbo intensyviau pradeda ieškoti gegužę ir mokslo metams baigiantis.
Klaipėdoje darbuotojų paieškos suaktyvėjimas pastaruoju metu fiksuotas statybų sektoriuje. Čia per vasarį paskelbta pusantro šimto laisvų darbo vietų – pusantro karto daugiau nei sausį ir du kartus daugiau nei gruodį.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje darbuotojų paieškos pikas paprastai būna gegužę. Panašios tendencijos, tikėtina, bus ir šiemet – kovą ir balandį darbo pasiūlymų daugės, o didžiausias jų pasirinkimas bus gegužę.
Žemės ūkio sektoriaus darbdaviai Klaipėdos mieste retai ieško darbuotojų – per mėnesį paskelbia tik po kelias darbo vietas.
