Visi jau seniai suprato, kad vadinamasis amžius pase neturi nieko bendra su biologiniu. Tai itin gerai matosi ant moterų. Jūs tikriausiai pastebėjote, kad kai kurios moterys, sulaukusios 30 metų, atrodo kaip 50-ies, o kai kurios 60-metės dėl patrauklumo gali varžytis su 25-metėmis. Kodėl taip vyksta?
Tyrėjai teigia, kad pagrindinis vaidmuo tenka ne genetikai ir ne jaunystės palaikymo priemonėms. Mūsų senėjimo greičiui vadovauja būtent smegenys.
Socialinis-psichologinis amžius
Yra psichologinio žmogaus amžiaus sąvoka. Būtent ji lemia išvaizdą ir elgesį ir visiškai priklauso nuo galvos smegenų. Dar XIX a. pradžioje 35–40 metų vyrai ir moterys buvo vadinami pagyvenusiais žmonėmis. Mūsų laikais dėl gaunamos informacijos gausos ir didesnio užimtumo žmonija pradėjo gyventi ilgiau, vadinasi, atėjo laikas pripažinti ir amžiaus klasifikacijos pokyčius .
Mokslininkai nustatė naujas amžiaus ribas: šiandien jaunystė trunka nuo 25 iki 44 metų. Tad 40-metės – dar merginos! Nuo 44 iki 60 metų – vidutinio amžiaus etapas, asmenys nuo 60 iki 75 metų laikomi pagyvenusiais, o 75–90 metų – senyvo amžiaus. Žmones, gyvenančius per 90 metų, vadina ilgaamžiais.
Visgi ne visiems pavyksta išlaikyti kūno ir veido jaunystę iki 40 metų, ką jau kalbėti apie 50 ir 60 metų žmones. Pagrindinė hipotezė teigia: senėjimo greitis priklauso būtent nuo smegenų.
Tai lengvai įrodoma. Gyvenimo pradžioje mūsų smegenys labai užimtos pasaulio ir savęs pažinimu, žinių ir įvairių išvadų įsisavinimu. Į šį procesą įtrauktas visas organizmas ir dirba visu pajėgumu. Bet vos tik pasaulis tampa nebeįdomus, vos tik nustoji pažinti, plėsti savo kompetencijas, mokytis, iš karto pradedi senti. Smegenys ir organizmas daugiau nebedirba aktyviai.
Svarbu laiku pastebėti psichologinį senėjimą. Yra 3 pagrindiniai požymiai.
PSICHOLOGINĖS SENATVĖS ŽYMEKLIAI:
1. Santykiai su laiku
Vos tik pajuntate, kad visi geriausi gyvenimo įvykiai jau įvyko, o kažką padaryti jau pavėlavote, vadinasi, pradėjote senti. Psichologiškai pasenęs žmogus gyvena prisiminimais, jaunas – planais. Pesimizmas, beviltiškumas, planų neturėjimas, nesibaigiantis prisiminimų narpliojimas yra psichologinės senatvės požymiai ir biologinės senatvės katalizatoriai.
2. Apribojimai
Psichologinė senatvė tiesiogiai susijusi su gailesčiu sau: „Sulaukęs 50 metų aš jau negaliu daryti to, ką dariau 20-ies. Aš jau negaliu sau leisti atlikti salto ir nenušoksiu su parašiutu.“ Žinoma, bėgant metams vis labiau ribojame save su fiziniais duomenimis ir atsakomybe (vaikai, pavaldiniai) susijusiose veiklose.
Bet kiekvieną gyvenimo periodą atsiveria naujų galimybių. Jeigu sunku atlikti fizinius darbus, galima labiau vystyti meninius gebėjimus.
Mokykitės naujų kalbų, atraskite žygius, lankykite naujas šalis, organizuokite įvairius renginius ir dauguma 20-mečių negalės jūsų nukonkuruoti. Neribokite savęs, ieškokite galimybių.
3. Emocinis stabilumas
Šiuolaikinio mokslo ir tūkstantmečius skaičiuojančios išminties įrodyta, kad dėkingi ir laimingi žmonės gyvena ilgiau ir atrodo gražiau. Stabili psichika – jaunystės pagrindas. Žmogus, mokantis ramiai adaptuotis prie pokyčių ir įveikti sunkumus, gebantis neimti visko į širdį ir neužsiciklinti ties problema, visada bus jaunesnis.
Laimingų žmonių veido raukšlės susidaro kitaip, jie turi mažiau senėjimo raukšlių ir išoriškai yra patrauklesni.
Matyti gerus dalykus, turėti gerą humoro jausmą ir dėkoti gyvenimui už kiekvieną išgyventą dieną – psichologinės sveikatos pagrindas. Tai susiję su daugybe hormoninių ir neurocheminių procesų, kurie vyksta smegenyse.
Vystykitės, džiaukitės gyvenimu, kad ir kas nutiktų. Svarbiausia – neprisiriškite prie pase nurodytos gimimo datos! Tai – jūsų gyvenimas, jūsų emocijos, galų gale jūsų kūnas. Niekas neturi teisės jūsų smerkti.
Prisiminkite – būtent jūsų psichologinė būklė nustato biologinio senėjimo greitį.
