Fantazijos stiprina santykius
„Seksualinės fantazijos atlieka svarbų vaidmenį žmogaus psichikoje, nes jos leidžia saugiai tyrinėti troškimus, išreikšti seksualumą ir praturtinti intymų gyvenimą“, – teigia psichologė ir seksologė Nikol Stičinskaitė.
„Fantazijos padeda pažinti save – jos suteikia galimybę tyrinėti savo norus, ribas ir tai, kas kelia susijaudinimą, net ir be realaus veiksmo.
Tai tarsi saugus psichologinis žaidimas, kuriame galime išbandyti įvairias patirtis“, – aiškina N.Stičinskaitė.
Fantazijos, anot seksologės, gali būti puikus būdas stiprinti santykius. „Dalijimasis fantazijomis su partneriu gali skatinti atvirumą ir pasitikėjimą santykiuose, suteikdamas naujų būdų patirti malonumą kartu. Tyrimai rodo, kad poros, kurios sugeba atvirai kalbėti apie savo fantazijas, dažnai pasižymi didesniu pasitenkinimu santykiais“, – pabrėžia specialistė.
Seksualinės fantazijos gali veikti ir kaip natūrali atsipalaidavimo priemonė: jos padeda išlaisvinti endorfinus ir oksitociną, kurie mažina stresą ir gerina nuotaiką.
„Be to, fantazijos ugdo kūrybiškumą, – priduria N.Stičinskaitė. – Jos leidžia žaisti su įvairiais scenarijais, situacijomis ir vaidmenimis, skatinant laisvą seksualinę išraišką be baimės ar gėdos. Žmonės gali įsivaizduoti situacijas, kurių realiame gyvenime jie nenori ar negali įgyvendinti, taip išbandydami savo ribas be jokių pasekmių. Tai tarsi psichologinė laboratorija, kurioje galima tyrinėti savo seksualumą.“
Lydi visą gyvenimą
Seksualinių fantazijų pobūdis natūraliai kinta per visą gyvenimą, nes jas veikia biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, teigia psichologė.
„Paauglystėje fantazijos yra ypač intensyvios dėl hormoninių pokyčių. Šiame amžiuje dominuoja tyrinėjimo pobūdžio mintys, dažnai susijusios su pirmosiomis seksualinėmis patirtimis, romantika ar idealizuotais partneriais“, – pasakoja N.Stičinskaitė.
Jaunystėje (19-30 m.) fantazijos išlieka intensyvios, tačiau tampa įvairesnės. „Jos apima tiek emocinį, tiek fizinį ryšį. Šiame amžiuje fantazijose gali atsirasti eksperimentavimo elementų – dominavimo ir nuolankumo, viešumo, grupinių ar naujų seksualinių patirčių.“
Vidutiniame amžiuje (31-50 m.) fantazijų dažnis priklauso nuo gyvenimo aplinkybių – įsipareigojimai, vaikai, karjera gali sumažinti jų kiekį, tačiau kokybė dažnai gerėja. „Šiame amžiuje daugėja emocinio artumo aspektų. Fantazijos dažnai sukasi apie jau pažįstamą partnerį, romantiką, naujus patyrimus ilgalaikiuose santykiuose“, – pažymi seksologė.
Vyresniame amžiuje (nuo 51 m.) fantazijų intensyvumas gali sumažėti dėl hormoninių pokyčių, tačiau, kaip pabrėžia specialistė, „seksualumas niekur nedingsta – jis įgyja naujas formas. Vyresnių žmonių fantazijos dažnai tampa labiau emocinės, orientuotos į ryšį, prisilietimus ir jausminį malonumą.“
Skirtingų kartų ypatumai
Remdamasi praktika ir tyrimais, N.Stičinskaitė pastebi ryškius skirtumus tarp to, kaip skirtingos kartos priima ir išgyvena seksualines fantazijas.
„Vyresnės kartos – kūdikių bumo ir X kartos atstovai – užaugo su griežtesnėmis moralinėmis normomis ir stipresniais tabu seksualumo temomis. Jie daugiau slopino seksualines fantazijas, nes seksualinis švietimas buvo ribotas. Dėl religinių ar kultūrinių normų fantazijas dažnai laikė „gėdingomis“ arba „nenormaliais troškimais“,“ – pasakoja specialistė.
Viduriniosios kartos žmonės jau turi kitokią patirtį. „Milenialsai, gimę 1981–1996 m., augo su didesniu seksualinio švietimo akcentu, tačiau dar jautė ankstesnių kartų įtaką. Suaugusiųjų pramogų prieinamumas per internetą pakeitė jų fantazijų formavimąsi ir lūkesčius. Jie turi didesnę laisvę tyrinėti savo seksualumą, tačiau dalinimasis fantazijomis vis dar gali būti jautri tema“, – aiškina seksologė.
„Z karta ir jaunimas užaugo su interneto prieiga nuo mažens, todėl turėjo daugiau galimybių tyrinėti seksualumą. Jie pasižymi atviresniu požiūriu į LGBTQ+ temas, kink kultūrą ir nestandartinius seksualumo modelius. Jų fantazijos neretai formuojamos pagal socialinės medijos, pornografijos ir popkultūros įtaką.“
Ypač įdomūs skirtumai tarp vyrų ir moterų fantazijų: „Tyrimai rodo tam tikrus statistinius skirtumus – vyrų fantazijos dažniau grindžiamos vizualiniais dirgikliais, turi aiškesnį seksualinio veiksmo fokusą. Moterų fantazijos dažniau būna emociškai turtingesnės, labiau orientuotos į santykių dinamiką ir platesnį kontekstą. Visgi kiekvieno žmogaus seksualinės fantazijos yra unikalios.“
„Stebime, kaip seksualumo suvokimas evoliucionuoja nuo patologizuojančio modelio link holistinio požiūrio. Jaunesnėse kartose seksualumas vis dažniau suvokiamas kaip natūrali žmogaus gyvenimo dalis, o ne „nešvarus“ ar „nenormalus“ reiškinys, kurį reikia slėpti“, – kalba N.Stičinskaitė.
Atsikratyti tabu
Psichologės teigimu, fantazijų slopinimas gali turėti rimtų pasekmių. „Tyrimai patvirtina, kad sisteminis seksualinių fantazijų slopinimas ir gėda dėl erotinių minčių reikšmingai siejasi su padidėjusiu psichologinio streso lygiu, nerimo sutrikimų rizika, seksualinėmis disfunkcijomis ir sumažėjusiu bendru pasitenkinimu gyvenimu“, – vardina specialistė.
„Viena labiausiai paplitusių klaidingų nuomonių yra ta, kad jei žmogus apie kažką fantazuoja, tai jis būtinai nori tai įgyvendinti. Tačiau tyrimai rodo, kad prefrontalinė smegenų žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą, gali visiškai nepriklausomai funkcionuoti nuo limbinės sistemos generuojamų erotinių vaizdinių, – aiškina N.Stičinskaitė. – Paprastai tariant, fantazijos dažnai tarnauja kaip psichologinė erdvė tyrinėti jaudinančias idėjas be jokio realaus ketinimo jas įgyvendinti.“
Anot psichologės, atviresnis dialogas apie seksualines fantazijas padėtų žmonėms geriau suprasti save ir vieni kitus. „Praktika rodo, kad destigmatizuojantis dialogas apie seksualines fantazijas sukelia teigiamus psichologinius efektus – mažina streso simptomus, skatina integruoto seksualinio „Aš“ formavimąsi ir stiprina pozityvų santykį su savo kūnu“, – pabrėžia seksologė.
„Verta atsiminti, kad fantazijos yra tiesiog mintys, o ne veiksmai. Jos yra natūrali ir sveika psichikos dalis, ir jų stigmatizavimas daro daugiau žalos nei naudos.“
Fantazijos, kaip terapinis įrankis
N.Stičinskaitė atkreipia dėmesį, kad seksualinės fantazijos gali būti naudingos sprendžiant įvairias psichologines ir seksualines problemas.
„Fantazijos gali būti galingas terapinis įrankis mažinant seksualinį nerimą, kuris yra viena dažniausių seksualinių problemų. Jos leidžia žmogui saugiai tyrinėti situacijas, kurios kelia nerimą, ir taip palaipsniui mažinti baimę“, – aiškina seksologė.
Anot specialistės, fantazijos padeda ir tada, kai sumažėja seksualinis potraukis: „Jos gali skatinti susijaudinimą, kai libido yra sumažėjęs dėl streso, vaistų šalutinio poveikio ar hormoninių pokyčių. Sąmoningas darbas su fantazijomis gali padėti iš naujo atrasti seksualumą ir malonumą.“
Ypač svarbi fantazijų terapinė reikšmė žmonėms, patyrusiems traumas. „Tyrimai rodo, kad saugioje aplinkoje išgyvenamos fantazijos gali padėti žmonėms, patyrusiems seksualines traumas, palaipsniui susigrąžinti kontrolės jausmą ir atkurti ryšį su savo kūnu. Tai tampa svarbiu psichologinio gijimo instrumentu“, – teigia N.Stičinskaitė.
