Jeigu Lietuva per COVID-19 būtų pasitelkusi sėkmingiausiai pandemiją valdžiusių Skandinavijos šalių patirtį, buvo galima išgelbėti daugiau kaip 10 tūkst. Lietuvos žmonių gyvybių. Tai rodo Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertų Romualdo Buivydo ir Gedimino Černiausko atlikta pandemijos, prasidėjusios 2020 m. kovo 1 d., analizė (1 paveikslas).
Pagal mirtingumo padidėjimą 2020 m. Lietuva buvo Europos Sąjungos šalių sąrašo gale. Nuo COVID pandemijos pradžios Lietuvoje mirė 15 500 žmonių daugiau negu priešpandeminiais 2019 metais.
2021 m. mirčių Lietuvoje skaičius buvo didžiausias po nepriklausomybės atkūrimo. 2021 m. Lietuvoje gyveno beveik 800 000 žmonių mažiau negu 1990 m. Mirusiųjų dėl COVID-19 Lietuvoje dalis siekia 47,7 proc. bendro perteklinių mirčių skaičiaus per laikotarpį nuo 2020 metų kovo iki 2022 sausio 1 d. 2020-2021 m. Lietuvoje 1 mln. gyventojų registruota beveik 5000 perteklinių mirčių ir tai yra prasčiausias rodiklis tarp prie Baltijos jūros esančių ES šalių.
Eurostat duomenys (2 paveikslas) rodo, kad Danija ir Suomija palyginti geriausiai valdė pandemiją ir 2020, ir 2021 m. 2020 m. Švedijai buvo sudėtingi, tačiau 2021 m. šios šalies kovos su COVID-19 strategija buvo efektyvi ir pagal dvejų metų rezultatus švedai atsidūrė tarp lyderių. Lietuvos rodikliai buvo prasti ir 2020 m. (4 vieta nuo galo), ir 2021-2022 m. (3 vieta nuo galo).
Senosios ES narės (Danija, Suomija, Švedija, Vokietija) 2021 m. pradžioje sugebėjo sustabdyti mirčių skaičiaus augimą. 2021 m. Estija, Latvija, Lenkija ir Lietuva pandemijos nesuvaldė. Šiose valstybėse mirčių skaičius augo visus metus.
R. Buivydo ir G. Černiausko atlikta analizė rodo, kad 2020-2021 m. mirtingumas, susijęs su pandemija, turėjo sezoniniams susirgimams būdingų požymių. Daugumoje ES valstybių susirgimų COVID-19 ir perteklinių mirčių skaičiai buvo palyginti maži vasarą, tačiau išaugdavo atvėsus orams.
Ekspertų nuomone, išaugusios mirtys atskleidžia Lietuvos sveikatos sistemos vadybos ydas. Lietuva buvo vienintelė ES valstybė, kuri 2020 m. pavasarį sustabdė paslaugų teikimą daugumoje ligoninių. Politinė nuostata, kad COVID-19 pacientus pirmiausia pradėjo gydyti didžiųjų miestų ligoninės, lėmė, tai kad jau porą metų yra sutrikdytos planinės paslaugos sergantiems onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis didžiosiose ligoninėse, o rajonų ir regionų ligoninės drauge su slaugytojais lieka pilnai nepanaudotos.
Europos šalys, kuriose sveikatos sistemoje dirba žmonių daugiau, sugebėjo per pandemiją išgelbėti daugiau gyvybių. Šalių atsparumą pandemijai lėmė ne tik gydytojų, bet ir visų sveikatos sektoriaus darbuotojų skaičius. Per COVID-19 pandemiją ypač svarbus buvo slaugytojų, jaunesniojo medicinos personalo, informacinių technologijų specialistų vaidmuo.
R. Buivydas ir G. Černiauskas teigia, kad Lietuva išsiskiria gydytojų gausa, tačiau šalyje nėra pakankamo dėmesio kitų profesijų darbuotojų rengimui ir įdarbinimui, kas buvo svarbu per pandemiją.
Nei medicinine, nei ekonomine logika nepagrįsti rajonų ligoninių uždarymo planai demotyvuoja medikus, ir tai dar labiau sunkina krizės valdymą. Tai, kad tenka kelis mėnesius laukti konsultacijos pas gydytoją, rodo, kaip nesubalansuotas atsakas į pandemijos iššūkius sutrikdė ir pirminių sveikatos priežiūros įstaigų bei poliklinikų darbą. Be to, nukreipus visų visuomenės sveikatos specialistų pastangas į draudimų kūrimą ir įgyvendinimą, buvo apleistas visuomenės švietimas, susirgimų atsekamumas, pagalba labiausiai pažeidžiamiems gyventojams. Tai lėtino imunizacijos tempus.
Sveikatos apsaugos ministerija per dvejus pandemijos metus buvo iš esmės nusišalinusi nuo pandemijos valdymo. Ministerijoje nėra net specializuoto skyriaus, operatyviai sprendžiančio pagrindinius pandemijos valdymo iššūkius; dauguma ministerijai pavaldžių už pandemijos valdymą atsakingų įstaigų neturi vadovų arba yra reorganizacijos stadijoje; regioninis pandemijos valdymas deleguotas didžiųjų miestų ligoninėms, kurios neturi nei regioninio valdymo patirties, nei vadybinių išteklių problemoms spręsti; nepanaudojamas savivaldybių vadybinis potencialas.
1 paveikslas. Išvengiamas mirtingumas Lietuvoje 2020-2022 metais
2 paveikslas. Perteklinės mirtys ES šalyse narėse 2020-2021 metais
Ramunė Sakalauskaitė, Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas
Šaltinis: Nyksciai
