Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Seimo valdybų nariai lapkričio 12 dieną, trečiadienį, aptarė šiuo metu savivaldai aktualiausius klausimus, kurių sprendimas didintų savivaldybių savarankiškumą, viešųjų paslaugų bei infrastruktūros plėtrą. Tarp jų – savivaldybių biudžetai 2026 metais, savivaldybių skolinimosi galimybės bei investicinių pajėgumų didinimas, žemės valdymo reforma, finansavimas keliams.
Merai Seimo nariams akcentavo, kad būtina inicijuoti sprendimus, užtikrinančius adekvatų savivaldybių pajamų augimą, kuris galėtų padengti sparčiai didėjančius savivaldybių išlaidų poreikius vykdant savarankiškas ir valstybės deleguotas funkcijas. Pavyzdžiui – užtikrinti, kad valstybinėms funkcijoms įgyvendinti savivaldybėms būtų skiriama 100 procentų numatytų lėšų (šiuo metu kai kurioms sritims skiriama tik apie pusę šios sumos), taip pat – visas pajamas už parduotus žemės sklypus miestuose ir miesteliuose pervesti į savivaldybių biudžetus.
Aptartos ir savivaldybių viešųjų investicijų galimybės, kurios žymiai padidėtų pakeitus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir leidus savivaldybėms numatyti didesnį deficitą vykdant ne tik Europos Sąjungos, bet ir kartu su nacionaliniu plėtros banku (ILTE), tarptautinėmis finansų institucijomis ar kitomis savivaldybėmis įgyvendinamus investicinius projektus.
LSA valdybos nariai taip pat akcentavo Seimo įsipareigojimą nuo 2026 m. vietinės reikšmės keliams numatyti 5 procentais didesnę nei šiais metais Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalį – ji šiemet turėtų sudaryti 53,5 proc. ir siekti 233,6 mln. eurų. Tik tokiu atveju būtų laikomasi minėto įsipareigojimo didinti finansavimą vietinės reikšmės keliams, kadangi pati KPPP mažės.
Susitikime buvo kalbama ir apie sprendimus, reikalingus siekiant sklandaus valstybinės žemės valdymo reformos tęstinumo perdavus šią žemę patikėjimo teise valdyti savivaldybėms. Merų teigimu, ypač svarbu dalį savivaldybių tarybų funkcijų, susijusių su sprendimų dėl valstybinės žemės disponavimo priėmimu, perduoti savivaldybių vykdomosioms institucijoms – merams arba savivaldybių administracijoms. Tai užtikrintų priimamų sprendimų operatyvumą ir sumažintų biurokratiją.
Be to, LSA siūlo suteikti savivaldybėms teisę savarankiškai organizuoti valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo aukcionus bei atsisakyti perteklinių, dubliuojančių kontrolės procedūrų. Turint galvoje, kad savivaldybės atsako už valstybinės žemės administravimą miestuose, tačiau neturi sprendimo teisės ją parduodant, susiduriama su paradoksu: už žemę atsakinga institucija neturi įgaliojimų efektyviai ją įveiklinti, o Nacionalinė žemės tarnyba gali parduoti valstybinės žemės sklypus net tinkamai neinformuodama patikėtinio.
Merai taip pat atkreipė Seimo narių dėmesį į būtinybę rengiant 2026 metų biudžetą numatyti adekvatų finansavimą sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui, sudarant sąlygas savivaldybėms efektyviai planuoti bei užtikrinti šių paslaugų teikimą gyventojams.
Susitikime kalbėta ir apie nuo 2026 metų sausio 1 d. įsigaliosiančią Kelių įstatymo redakciją, kurioje nustatoma nauja vietinės reikšmės kelių rūšis – rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose. Įstatyme numatyta, kad šie keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Tačiau dėl skirtingos šių kelių būklės ir savivaldybių ribotų finansinių pajėgumų praktikoje savivaldybėms būtų labai sudėtinga šiuos kelius tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti. LSA siūlo keisti įstatymą numatant, kad rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose tampa savivaldybių nuosavybe tik tada, kai yra perduodami savivaldybėms Vyriausybės nustatyta tvarka. Merai padėkojo Seimo nariams už šio įstatymo projekto įregistravimą ir paragino šį klausimą įtraukti į artimiausią Seimo posėdžio darbotvarkę.
Su Seimo valdybos nariais taip pat aptarta nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigaliosianti Viešojo administravimo įstatymo nuostata, kad viešojo administravimo paslaugas galės vykdyti tik biudžetinės įstaigos. Ši nuostata kelia didelį nerimą savivaldybėms, kurių įmonės privalės perleisti viešojo administravimo įgaliojimus, nors tokio pokyčio logika nėra aiški. Siekiant, kad nenukentėtų viešųjų paslaugų teikimo kokybė, LSA siūlo pereinamąjį laikotarpį numatyti bent iki 2027 m. sausio 1 d. ir iš esmės atnaujinti diskusiją dėl teisės suteikti viešojo administravimo įgaliojimus nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos.
Susitikime LSA nariai taip pat pasiūlė svarstyti galimybę grąžinti valstybės politikams – merams priedo už stažą valstybės tarnyboje mokėjimą jiems einant mero pareigas bei pakelti merų pareiginės algos koeficientus. Šiuo metu kai kurių savivaldybių valdomų įstaigų vadovų darbo užmokestis ženkliai viršija mero darbo užmokestį. Be to, merai negali gauti jokių priemokų ar mokėjimų už darbą poilsio, švenčių dienomis ir viršvalandinį darbą.
Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, tokie Seimo ir LSA valdybų susitikimai galėtų būti rengiami reguliariai.
