Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kurie leis valstybinę žemę naudoti efektyviau ir sudarys sąlygas visuomenei gauti maksimalią naudą. Šiuos pakeitimus paskatino Konstitucinio teismo sprendimas ir identifikuotas teisinio reguliavimo trūkumas.
Įstatymų pakeitimais ištaisoma Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai ir kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai. Taip pat keičiant poįstatyminius teisės aktus nustatytas nesuderinamumas tarp tam tikrų Administracinio nusižengimo kodekso, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų.
Žemės įstatymo projekte didelė dalis nuostatų pakeitimų skirta aiškesniam žemės nuomos (tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono) reglamentavimui.
Siūloma atsisakyti teisės atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu, bei nustatyti, kad sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties šalies pakeitimo kitos šios sutarties sąlygos nebūtų keičiamos.
Numatoma, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks valstybinės žemės sklypas arba jo dalis parduodamas šių statinių savininkui, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę. Ši vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Savivaldybės tarybai be aukciono išnuomojant valstybinės žemės sklypą ar jo dalį statiniams, nurodytiems Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-3 punktuose, eksploatuoti, siūloma suteikti teisę savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 proc. arba visai nuo jo atleisti.
Žemės įstatymo projekte numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio Kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais. Siūloma nustatyti, kad įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir padidinamas 10 proc.
Siekiant, kad sudėtingas priverstinio statinių išpirkimo procesas būtų aiškesnis, Žemės įstatymo projekte išskirti atvejai, kuomet statinius turi išpirkti valstybinės žemės patikėtinis, o kuomet teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs asmuo ar jo organizatorius, jei tvirtinanti institucija yra Vyriausybė.
Norint sureglamentuoti atvejus, kuomet statiniams, įregistruotiems pagrindiniais daiktais, eksploatuoti išnuomojamas ar parduodamas ne visas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojami tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis.
Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimus Seimas svarstys rudens sesijoje.
