Seimas pritarė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai, kurioje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir priemonės iki 2030 m. Lėšų poreikis Civilinės saugos programos įgyvendinimui siekia apie 285 mln. eurų.
Pasak ministrės Agnės Bilotaitės, sukurti šio laikmečio iššūkius atitinkančią civilinės saugos programą paskatino nesaugi kaimynystė ir iš to kylančios karinės ir hibridinės grėsmės, taip pat nesaugi Baltarusijos Astravo atominė jėgainė ir karo Ukrainoje pamokos.
„Pasikeitusi geopolitinė situacija ir grėsmių lygis rodo, kad civilinės saugos stiprinimas yra ne galimybė, o būtinybė. Ėmėmės iš esmės modernizuoti civilinės saugos sritį ir per šią Vyriausybės kadenciją padarėme didžiulį proveržį. Prieš metus parengėme civilinės saugos koncepciją, kuri paklojo pamatus Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai. Ši programa užtikrins darbų tęstinumą civilinės saugos srityje – programoje numatytas ir jos įgyvendinimui reikiamas finansavimas“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Civilinės saugos ir stiprinimo programa ketinama įgyvendinti 7 prioritetus: priedangų infrastruktūros plėtrą; perspėjimo sistemos tobulinimą ir gyventojų informavimo stiprinimą; krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties ir atsparumo didinimą; sveikatos sistemos atsparumo didinimą; civilinės saugos pagalbos komandų formavimą; pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms grėsmėms stiprinimą; civilinės saugos mokymų pajėgumų stiprinimą.
Didesnė programos lėšų dalis būtų skiriama savivaldybėms investuoti į priedangų infrastruktūros plėtrą, įgyvendinti prevencijos ir parengties iniciatyvas, apsirūpinti būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir gyventojų poreikių tenkinimui.
Programoje numatyta, kad bus siekiama užtikrinti priedangas 50 proc. gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje identifikuota apie 4,3 tūkst. priedangų, kuriose tilptų maždaug 1,1 milijonas (arba apie 39 proc.) šalies gyventojų.
Pastaraisiais metais plečiama ir modernizuojama gyventojų perspėjimo sistema. Šalies teritorijoje veikia 944 perspėjimo sirenos, kuriomis galima perspėti 56,8 proc. Lietuvos gyventojų.
Iš Norvegijos finansavimo nupirktos 197 sirenos ir baigiamas jų montavimas 17-oje savivaldybių, esančių arčiausiai Baltarusijos atominės jėgainės. Tikslas – kad perspėjimo sirenų tinklas pasiektų 75 proc. Lietuvos gyventojų.
Taip pat pradėtas rengti nacionalinis gyventojų evakavimo planas karinio scenarijaus atveju. Valstybės lygio civilinės saugos pratybų skaičius augo beveik 4 kartus palyginti su 2021–2023 m. 2024-2026 m. numatytos 57 civilinės saugos pratybos.
Jau baigiamas įgyvendinti ir 5 metų trukmės kompleksinis priemonių planas, skirtas pasirengimui galimai avarijai Baltarusijos AE. Pagal jį pirmą kartą šalies istorijoje skirtas finansavimas savivaldybėms, esančioms radiacinio pavojaus zonoje – iš viso daugiau nei 90 mln. eur. Pažymėtina, kad šis priemonių planas prisideda ne tik prie geresnio savivaldybių pasirengimo galimam radiologiniam pavojui, bet ir kitoms ekstremaliosioms situacijoms.
Padidintas ir visuomenės informuotumas bei atsparumas – Lietuvos gyventojų, žinančių, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, dalis siekia 52 proc.
