Seimas pritarė Žemės įstatymo pataisomis, leisdamas laisvą valstybinę žemę (ne tik kaime, bet ir miestuose) laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki 2023 metų pabaigos. Jiems atsisakius ar nepareiškus noro laikinai naudoti šią žemę, teisę ją naudoti pirmiau nurodytomis sąlygomis įgyja fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti, ir juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
„Ši problema kilo Nacionalinės žemės tarnybai nuo 2024 m. sausio 1 d. panaikinus Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašą, nes nebeliko teisinio pagrindo suteikti laikinai naudoti nesuformuotą valstybinę žemę žemės ūkio veiklai vykdyti miestuose. Tokių atvejų yra gana nemažai, kreipėsi Savivaldybių asociacija, ūkininkai. Mes dar dviem metams visoje Lietuvoje pratęsiame galimybę sudaryti laikinąsias sutartis dėl laisvos valstybinės žemės, kur sklypai nėra suformuoti. Juos bus galima ir deklaruoti“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Kaimo reikalų komiteto išvadas pristatęs komiteto narys Jonas Gudauskas.
Priimtomis pataisomis Žemės įstatyme įtvirtintos nuostatos, suteikiančios galimybę savivaldybėms išduoti sutikimus dvejiems metams (iki 2026 m. gruodžio 31 d.), laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais, patikėjimo teise valdomais savivaldybių, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, žemės ūkio veiklai vykdyti iki sprendimo perleisti juos nuosavybėn, perduoti neatlygintinai naudotis ar išnuomoti priėmimo dienos.
„Kai žemės sklypai bus suformuoti, juos galės teikti ilgalaikei nuomai, aukcionams ir t. t. Šiuo metu tai nėra nuoma – sudaroma laikina sutartis, leidžianti naudotis valstybinės žemės plotu. Miestuose ir miesteliuose tokios sutartys sudaromos su savivaldybe, kaimo vietovėse – su Nacionaline žemės tarnyba“, –sakė J. Gudauskas.
Žemės įstatymo pataisoms pritarė 114 Seimo narių, prieš balsavo vienas, susilaikė du parlamentarai.
