Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pateikė Seimui svarstyti įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektą (UTPĮ), kuriuo siūloma lengvinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Šiuo projektu siekiama pritraukti į Lietuvą aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų ir sukurti jiems patrauklią imigracijos sistemą.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, įstatymo projektas apima ne tik užsieniečių įdarbinimo tvarkos lengvinimą, bet kartu numato ir saugiklius, kurie padės užtikrinti užsieniečių teisių apsaugą, išvengti jų išnaudojimo ar darbo užmokesčio dempingo.
„Nors Vyriausybės programoje priemones dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimo palengvinimo buvo numatyta įgyvendinti tik šių metų pabaigoje, gyvenimas diktuoja savo darbotvarkę. Vis didėjantis darbuotojų trūkumas ir nuo karo bėgančių ukrainiečių srautas į mūsų šalį įpareigoja imtis greitų sprendimų. Šiomis įstatymų pataisomis siūlome supaprastinti užsieniečių atvykimą ir įdarbinimą, taip pat numatome aiškius saugiklius siekdami užkirsti kelią piktnaudžiauti. Sprendimai parengti bendradarbiaujant su verslo asociacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis“, – kalbėjo ministrė A. Bilotaitė.
Įstatymo projektu norima trumpinti imigracijos procedūras ir plėsti jų prieinamumą. Visų pirma, projekte numatyta galimybė nuo 2023 m. sausio 1 d. visiems užsieniečiams dėl leidimo laikinai gyventi (LLG) išdavimo kreiptis užsienyje – prašymus per tarpininką pateikti Migracijos departamentui. Prašymai išduoti LLG bus nagrinėjami greičiau, o nuo 2023 m. liepos 1 d. atsisakoma nacionalinių vizų, gautų dėl darbo. Užsieniečiai, kurie šiuo metu kreipiasi dėl nacionalinės vizos išdavimo darbo tikslu, galės kreiptis dėl LLG išdavimo darbo pagrindu ne tik būdami Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kai dirbama turint LLG, užtikrinamos užsieniečių socialinės garantijos.
Tikimasi, kad minimalaus darbo užmokesčio dydžio, kurį turi įsipareigoti mokėti darbdavys, mažinimas padės į Lietuvą pritraukti daugiau vidurinės grandies aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų. Kai aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams bus išduodami LLG , jiems nebereikės atlikti darbo rinkos testo, o minimalus darbo užmokesčio dydis atvykstančiajam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą bus 1,2 metinio vidutinio mėnesinio šalies ūkio bendrojo darbo užmokesčio (BDU) dydžio. Šie pakeitimai trumpins ir paprastins aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimo procedūras, taip pat sumažins darbdavio kaštus.
Siekiant didinti Lietuvos Respublikos patrauklumą ketinantiems studijuoti ar studijuojantiems užsieniečiams, siūloma mažinti rinkliavą už leidimų gyventi išdavimą – taikyti 50 proc. nuolaidą valstybės rinkliavai už prašymą išduoti arba pakeisti leidimą gyventi. Taip pat užsienietis studentas, galėjęs lengviau gauti LLG tik 2 metus po studijų baigimo, tą padaryti galės per 10 metų nuo studijų baigimo dienos. Taip pat Įstatymo projekte numatyta panaikinti apribojimą užsieniečiams studentams dirbti 20 valandų per savaitę. Be to, studijas Lietuvoje baigusius užsieniečius siūloma vieną kartą atleisti nuo rinkliavos už leidimų gyventi išdavimą.
Numatytais UTPĮ pakeitimais sudaroma galimybė visai šeimai atvykti į Lietuvą, kai abu sutuoktiniai turi LLG darbo pagrindu.
Siekiant priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius ir sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas, įstatymo projektu taip pat tikslinamos laikinosios apsaugos suteikimo nuostatos. Numatomi palengvinti atvykimo, buvimo, įsidarbinimo reikalavimai, užtikrinamos kitos priėmimo sąlygos.
Pagal įstatymo projektą darbdavys galės rinktis, ar įdarbinti užsienietį, turintį reikiamą kvalifikaciją ar vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, ar įsipareigoti užsieniečiui mokėti ne mažesnį nei metinis vidutinis mėnesinis šalies ūkio BDU dydis darbo užmokestį. Parengti pakeitimai suderinti su verslo asociacijomis, kurios jau seniai kalba apie darbuotojų trūkumą. Tai padės išspręsti Įstatymo projekte numatytos supaprastintos LLG darbo pagrindu išdavimo sąlygos. Užsieniečiams bus suteikta teisė dirbti pagal laikinąją darbo sutartį, bet laikinojo įdarbinimo įmonės turės atitikti tam tikrus reikalavimus.
Užimtumo tarnyboje 2021 m. užsiregistravo 241,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų, o 2021 m. buvo užregistruota 358,5 tūkst. laisvų darbo vietų. 2022 metų kovo mėnesio duomenimis, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės pateikė 2,3 tūkst. darbo pasiūlymų – du kartus daugiau nei vasarį ir tris kartus daugiau nei praėjusiųjų metų kovo mėnesį. Statybos įmonės kovo mėnesį užregistravo 5,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 76 proc. daugiau nei vasario mėnesį, o žemės ūkio ir miškininkystės veiklą vykdančios įmonės užregistravo 1,1 tūkst. laisvų darbo vietų – du kartus daugiau nei vasario mėnesį.
