Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengto Klimato kaitos valdymo įstatymo pataisoms, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos naujai priimtų Europos Sąjungos „Fit for 55“ teisėkūros paketo teisės aktų nuostatos.
Šis ES teisės aktų paketas skirtas klimato kaitai švelninti ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 55 proc. iki 2030 m. bei pasiekti, kad 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu.
Patvirtinus įstatymą, nustatyti griežtesni ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) reikalavimai, išplečiamas šios sistemos taikymas jūriniam transportui, o nuo 2027 m. ir pastatams, kelių transportui bei papildomiems sektoriams. Lietuvai sudarytos galimybės pasinaudoti ŠESD mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose ir Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriaus anglies dioksido absorbentų tikslų vykdymo lankstumo priemonėmis.
Taip pat įstatymu nustatytas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (F-dujų) naudojimo reguliavimas atsižvelgiant į sugriežtintus naujai patvirtinto Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamento įpareigojimus valstybėms narėms dėl F-dujų naudojimo ribojimo, kontrolės, atestatų ir darbuotojų pažymėjimų išdavimo F-dujas tvarkančioms įmonėms.
Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimai prisidės prie išmetamųjų ŠESD kiekio ir iškastinio kuro naudojimo mažinimo, energetinės nepriklausomybės didinimo, inovatyvių technologijų diegimo visuose ūkio sektoriuose modernizuojant ir stiprinant jų konkurencingumą.
Dėl išplėstos ATLPS jūriniam transportui ir sugriežtintų reikalavimų stacionariems kuro deginimo įrenginiams ir orlaivių naudotojams Klimato kaitos programa gaus mažiausiai 1,5 karto daugiau lėšų, skirtų darnioms investicijoms visuose ūkio sektoriuose. 2027 m. pradėjus taikyti ATLPS pastatams, transportui ir kitiems sektoriams Klimato kaitos programa papildomai gaus dar apie 660 mln. eurų nuo 2028 m. iki 2030 m.
Iš padidinto Modernizavimo fondo Lietuva papildomai gaus 1,35 mlrd. eurų. Beveik 3 kartus padidintos ES lygiu veikiančio Inovacijų fondo lėšos visų ūkio sektorių inovatyvių technologijų diegimui iki 2030 m. visose ES valstybėse narėse.
Lietuvos ŠESD mažinimo tikslams vykdyti priemonės suplanuotos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plane ir jas įgyvendinus bus panaudota 9,5 mlrd. eurų investicijų. Papildomoms NEKS veiksmų plano priemonėms dar reikalinga 3,7 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų ir 8,1 mlrd. eurų privataus sektoriaus lėšų.
Per 2026-2032 m. laikotarpį iš Socialinio klimato fondo Lietuva papildomai gaus 664 mln. eurų. Iš šių lėšų numatoma finansuoti papildomas neigiamą socialinį poveikį mažinančias priemones šiems tikslams kasmet skiriant apie 126 mln. eurų.
