Šiandien Seimas po pateikimo pritarė siūlymui toliau svarstyti Teisingumo ministerijos inicijuotą Baudžiamosios politikos sisteminę pertvarką, kurioje numatyta, kad Baudžiamasis kodeksas būtų orientuotas į griežtą nubaudimą už pavojingiausius nusikaltimus ir labiau atitiktų kraštutinės priemonės paskirtį. Už mažiau pavojingas veikas būtų numatytos adekvačios bausmės. Pagrindinis šios pertvarkos tikslas – įgyvendinti Vyriausybės programos vieną pagrindinių nuostatų teisingumo srityje ir subalansuoti atsakomybę bei užtikrinti bausmės neišvengiamumą.
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika daugiausia buvo griežtinamojo pobūdžio, todėl baudžiamoji atsakomybė plačiai taikoma už lyginant su valstybės ekonomine raida nedidelę žalą sukėlusias veikas, o tai valstybei nėra nei efektyvu, nei ekonomiškai tikslinga. Todėl, jau turėdami Vyriausybės pritarimą, esame pasirengę šiuos klausimus atitinkamai svarstyti Seimo komitetuose ir salėje.
„Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų pagrindiniai ištekliai turi būti nukreipti į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą. Turime situaciją, kai per 20 metų iš esmės nesikeitė nusikaltimuose nurodyti ekonominiai dydžiai, įtvirtinti Baudžiamajame kodekse, kuriais vertinamas nusikaltimų pavojingumas, o baudų dydžiai padidėjo net 20 kartų“, – akcentuoja E. Dobrovolska.
Siūloma itin griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis bausti už pačius pavojingiausius ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančius turtinius, ekonominius ir finansinius nusikaltimus proporcingai padidinant ir subalansuojant turtinių, ekonominių ir finansinių nusikaltimų MGL dydžius: sunkūs nusikaltimai (pvz., kreditinis sukčiavimas, apgaulinga buhalterija, mokesčių nesumokėjimas ar vengimas ir pan.) – virš 750 MGL, nesunkūs / apysunkiai – virš 300 MGL.
Siūloma atsisakyti dar nuo 1961 m. Baudžiamojo kodekso laikų išlikusios kontrabandos sudėties ydingos konstrukcijos ir proporcingai diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už narkotinių medžiagų gabenimą (parsisiuntimą) per Lietuvos Respublikos sieną, atsižvelgiant į gabenamų medžiagų kiekius bei gabenimo tikslus. Tokių pokyčių dėka atsakomybė už mažiau pavojingus atvejus (pvz., nedidelio kiekio medžiagų gabenimas savo reikmėms) sušvelnėtų (būtų baudžiama iki 2 m.). Tačiau už labiausiai pavojingus atvejus – žymiai griežtėtų. Pavyzdžiui, didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas su tikslu platinti būtų baudžiamas nuo 8 iki 10 m. (šiuo metu nuo 3 iki 10 m.) arba labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas būtų baudžiamas net nuo 10 iki 15 m. (šiuo metu nuo 3 iki 10m.).
Taip pat siūloma diferencijuoti ir atsakomybę už kitų draudžiamų ar ribotos apyvartos daiktų ar medžiagų (ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų, narkotinių, psichotropinių, nuodingųjų, radioaktyviųjų, prekursorių, dopingo medžiagos) gabenimą (parsisiuntimą) per Lietuvos sieną pagal specialius Baudžiamojo kodekso straipsnius ir taikyti proporcingą baudžiamąją atsakomybę atsižvelgiant į gabenimo per sieną kiekį ir tikslą bei sukeltus padarinius.
Subalansuota valstybės baudžiamoji politika – vienas iš šios Vyriausybės prioritetų. Teisingumo ministerija Seimui pateikia savo tokios politikos matymą, bet teisėkūros procesas tuo nesibaigia, Seime laukia konstruktyvi diskusija, nes seniai reikalingos pataisos leis sutaupyti biudžeto lėšas, šiuo metu skiriamas brangiems ir ilgai trunkantiems baudžiamiesiems procesams finansuoti ar nuteistiesiems įkalinimo įstaigose išlaikyti.
„Sutaupytas lėšas būtų galima skirti kitoms svarbioms gerovės programoms finansuoti. Pavyzdžiui, atitinkamai sušvelninus 1202 kalinčių asmenų bausmes nors vienai dienai būtų sutaupyta maždaug iki 44 846 Eur per dieną, kas atitinkamai sudaro 16,368 mln. Eur per metus“, – teigia E. Dobrovolska.
