Miesto Tarybai artimiausiu metu bus pateiktas sprendimo projektas dėl 10 milijonų eurų paskolos ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui.
Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad iš šios paskolos Atgimimo aikštės sutvarkymui būtų naudojama 4,5 milijono eurų (bendra projekto vertė – 23,2 milijono eurų). Naujos Ledo arenos statybai – 400 tūkst. eurų (projekto vertė – 24,200 milijono eurų). Sporto paskirties pastatui (imtynių salė, Kretingos g. 23) – 900 tūkst. eurų (projekto vertė 1,1 milijono eurų). Švietimo ugdymo paslaugų plėtrai Tauralaukyje (Klaipėdos g. 31) – pastato rekonstravimui į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigą – 4,2 milijono eurų (projekto vertė 6,9 milijono eurų).
2024 metų gruodžio 31 d. duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai finansų institucijos buvo suteikusios 12,2 milijono eurų paskolų. Pridėjus naują paskolą ši suma išaugs iki 22,2 milijono eurų.
Per šiuos metus savivaldybė planuoja grąžinti bankams pagal patvirtintus grafikus 4,2 milijono eurų paskolų.
Pasak savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Kristinos Petraitienės, preliminariai paskaičiuota, kad naujos paskolos aptarnavimui per visą jos penkerių metų laikotarpį reikės sumokėti apie 975 000 eurų palūkanų.
Įdomu tai, kad pagal galiojančią tvarką ir savivaldybės leidžiamus limitus uostamiestis santykinai turi labai mažai skolų. Klaipėdos biudžeto pajamos miestui leistų jau šiandien iš bankų pasiskolinti iki 140-150 milijonų eurų. Tačiau realiai centrinė valdžia yra apribojusi savivaldybėms skolinimosi galimybes.
Klaipėdos savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius primena, kad dar praėjusiame dešimtmetyje Klaipėda iš bankų skolindavosi po 40-50 milijonų litų (11,5-14,5 milijono eurų ), nors tuomet Klaipėdos biudžetas buvo trigubai mažesnis.
Savivaldybėms tada nebuvo taikomi tokie griežti finansinės drausmės reikalavimai, todėl kai kurių miestų valdžios tuo piktnaudžiavo ir ėmė skęsti skolose.
„Vėliau tvarka buvo sugriežtinta, todėl dabar dėl kai kurių savivaldybių neatsakingumo turime apribotas galimybes skolintis“, – pastebi R. Taraškevičius.
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė skelbia, kad 2016 m. pradžioje miesto finansiniai įsipareigojimai buvo pasiekę 390 milijonų eurų, iš kurių bankų paskolos sudarė apie 140 milijonų eurų.
Dabar sostinė taip pat aktyviai skolinasi. Vilniaus savivaldybė skelbia, kad iš bankų 2024 metais pasiskolino net 60 milijonų eurų, o per paskutinius penkerius metus bendrai net 203 milijonus eurų.
Tiesa, sostinės biudžetas šiemet planuojamas 1,6 milijardo eurų, o Klaipėdos – daugiau nei keturis kartus mažesnis – 382 milijonai eurų.
