Lietuvoje netrukus prasidės aktyvus maudymosi sezonas, o pirmosios šiltesnės dienos jau dabar vilioja gyventojus po darbo skubėti prie ežerų ar upių. Tačiau gydytojai įspėja – trumpas atsipalaidavimas vandenyje gali baigtis ne tik maloniu nuovargiu, bet ir apsilankymu pas traumatologą ar skubios pagalbos skyriuje.
Dažniausiai traumas lemia savo galimybių pervertinimas
Ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus sako, kad kiekvieną vasarą į gydymo įstaigas patenka dešimtys pacientų, susižeidusių po spontaniškų kelionų prie ežero. Dažniausiai po tokių išvykų pacientai atvyksta su patempimais ar net lūžiais, kurie įvyksta paslydus ant slidžių pakrantėse esančių akmenų, sumušimais šokant į vandenį nepatikrinus jo gylio, tokiais atvejais pasitaiko ir galvos traumų.
„Dažniausiai traumas lemia neatsargumas, savo galimybių pervertinimas, norėjimas pasirodyti prieš draugus. Ypač pavojingi yra šuoliai į vandenį žemyn galva – net ir pažįstamose vietose per metus gali pasikeisti dugnas, atsirasti medžių šakų, akmenų ar kitų kliūčių, kurių iš viršaus nesimato. Tokie neatsargūs šuoliai gali baigtis ne tik paprastais sumušimais, bet ir stipriais galvos sukrėtimais, stuburo pažeidimais, lūžiais“, – sako gydytojas traumatologas.
Anot jo, traumų rizika šalia vandens telkinių padažnėja ir dėl alkoholio vartojimo – gydytojas atkreipia dėmesį, kad neretai žmonės po sunkios darbo dienos atsipalaiduoti renkasi su gėrimu rankoje, o tai stipriai paveikia reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti riziką. Tokios „nedidelės“ pramogos neretai virsta rimtomis traumomis, kurių pasekmės juntamos ilgai.
Vaikų traumos vasara išauga 2–3 kartus
Kalbėdamas apie vaikų patiriamas traumas vasarą A. Vaitiekus sako, kad jų skaičius šiltuoju metų laiku išauga net apie 2–3 kartus.
„Šiuo metų laiku vaikai tampa kur kas aktyvesni, dažniau važinėja paspirtukais, dviračiais, riedlentėmis, šokinėja ant batuto. Jei vaikas ar jūs patyrėte traumą – įvertinkite būklę, šaldykite sumušimo vietą, imobilizuokite ją elastiniu tvarsčiu.
Taip pat sumuštą vietą svarbu laikyti pakeltą. Jei žaizda kraujuoja – uždėkite spaudžiantį tvarstį. Jeigu vaikas ar jūs negalite remtis traumuota koja, tinimas didėja, yra galūnės deformacijos požymių ar patyrėte galvos traumą – nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sako A. Vaitiekus.
Tai, kad vasarą traumų skaičius paprastai šokteli į viršų patvirtina ir draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas.
„Vasarą tėvai labiau linkę rūpintis savo vaikų saugumu. Tą patvirtina ir mūsų turimi duomenys. 2024-ųjų statistika rodo, kad šiltuoju metų laiku, birželio-rugpjūčio, lyginant su pavasario mėnesiais, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų paketo „Junior”, kuris skirtas nepilnamečiams, sutarčių kiekis išaugo daugiau nei 2,5 karto.
Tai, greičiausiai, susiję su tuo, kad šiltuoju metų laiku vaikai dažniau užsiima įvairiomis sportinėmis veiklomis, kurios kelia didesnę riziką susižeisti. Be to, vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje: miškuose ar paplūdimiuose, kuriuose gali įvyksti daugiau nelaimių nei laiką leidžiant namuose, todėl šiltuoju metų laiku – svarbu imtis papildomų saugumo priemonių“, – sako A. Dambrauskas.
Nepersistenkite būdami saulėje
Pasak gydytojo-traumatologo, leidžiant laisvalaikį prie ežero ar jūros taip pat reikėtų nepamiršti nudegimų, perkaitimo ar dehidratacijos rizikos. Norint apsisaugoti nuo nudegimų, gydytojas ragina nepamiršti kremų nuo saulės. Geriausiai naudoti kremus su didele, SPF50 apsauga. Taip pat svarbu nepamiršti ir vandens.
„Vaikai turi kur kas jautresnę odą nei suaugusieji, todėl nepamirškite juos kas kelias valandas ištepti saulės kremu, taip pat reikėtų nepamiršti ir galvos apdangalų. Pasirūpinkite, kad vaikas išgertų ne tik saldžių gėrimų, bet ir pakankamą kiekį vandens“, – sako A. Vaitiekus.
Šaltinis: Nyksciai
