Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) rinktines pasiekė 1 tūkst. automatinių šautuvų AK-4MT, kuriuos organizacijai perdavė Lietuvos kariuomenė. Švedų gamybos ginklai bus naudojami komendantiniams ginkluoto pasipriešinimo šauliams rengti. Pernai LŠS taip pat įsigijo 1,5 tūkst. šturmo karabinų G-36.
„Geriausias priešnuodis agresijai – visuotinis ryžtas ją atremti ir kokybiškas pasirengimas priešintis. Lietuvos šaulių sąjunga yra pagrindinė organizacija, atsakinga už pilietinės visuomenės paruošimą ir mobilizavimą visuotinei gynybai. Kuo stipresnė ir geriau aprūpinta LŠS, tuo stipresnis užnugaris, o Lietuvos kariuomenė gali susikoncentruoti į tiesiogines savo užduotis“, – pastebi Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.
Augant Šaulių sąjungos finansavimui, organizacija investuoja į šaulių rengimui skirtą įrangą. Įsigyjama ne tik ginkluotės, bet ir bepiločių orlaivių: žvalgybinių kopterių, FPV (anglų k. First-person view) atakos ir fiksuoto sparno žvalgybinių dronų. Pernai šaulius pasiekė ir 2,4 tūkst. ekipuotės komplektų: balistinių šalmų, šarvinių liemenių, kuprinių, miegmaišių, palapinių ir kitos šaulių veikloms ir pratyboms reikalingos įrangos. Šiais metais aprūpinimas ekipuote bus tęsiamas.
„Mūsų siekis – kad kiekvienas ginkluoto pasipriešinimo šaulys turėtų jam priskirtą ginklą bei pilną ekipuotę. Ir galiu pasakyti, kad didėjant valstybės finansavimui, sparčiai artėjame prie šio tikslo, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas, laikinai pavaduojantis Sąjungos vadą, plk. ltn. Gediminas Latvys. – Svarbu paminėti, kad patys šauliai taip pat nemažai investuoja į ginkluotę. Kaip parodė mokomosios kovinės parengties pratybos Vilniuje, kur susirinko daugiau kaip tūkstantis šaulių, daugelis jų turi asmeninis automatinius ginklus ir ne tik“.
Verta paminėti, kad komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo šauliai ne kartą buvo pasitelkti ir taikos metu: per NATO viršūnių susitikimą talkino policijai, nelegalių migrantų krizės metu padėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, prisididėjo suvaldant COVID-19 pandemiją, visada ateina į pagalbą ieškant dingusių žmonių ir kt.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga vienija daugiau nei 16 tūkst. civilių gyventojų. Suaugusių šaulių rengimas orientuojamas dviem pagrindinėmis kryptimis: ginkluotai ir neginkluotai visuotinei valstybės gynybai. Ginkluotiems vienetams priskiriami koviniai ir komendantiniai šauliai.
Komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo šauliai taikos metu mokosi, o karo metu remtų karo komendantą: užtikrintų teritorijos kontrolę, objektų apsaugą ir gynybą, teiktų paramą valstybės institucijoms užtikrindami saugų užnugarį.
Specializuotų vienetų šauliai – specialistai, turintys tam tikrų įgūdžių ir galintys teikti logistinę, inžinerinę, kibernetinio saugumo, informacinių operacijų, bepiločių orlaivių ar kitą paramą ir taip būti naudingi ne tik Lietuvos kariuomenei, bet ir kitoms valstybės institucijoms, pavyzdžiui, policijai ar pasieniečiams.
Pagaliau visada reikalingi ir tokie žmonės, kurie užtikrintų kitas svarbias funkcijas stichinės gamtos nelaimės atveju, kilus gaisrui, ištikus kitokioms ekstremalioms situacijoms ar karo metu.
„Tam, kad vienas Lietuvos karys galėtų sėkmingai kautis fronte, jo palaikymu turi rūpintis bent 10 žmonių užnugaryje, užtikrindami pastogę, maisto tiekimą, drabužių skalbimą, informacijos teikimą ir kt. Todėl Šaulių sąjunga telkia žmones, kurie, jeigu prireiktų, užtikrintų tinkamą ginkluotą ir neginkluotą paramą užnugaryje“, – sakė plk. ltn. Gediminas Latvys.
