Saulės Ratas: Grabnyčios, Perkūno Diena

Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Grabnyčių šventės pavadinimas asocijuojasi su „grabu“ arba karstu, tačiau ryšio tik tiek, kad šios žvakės uždegamos prie mirusiojo. O dienos pavadinimas, pasak etnokosmologo Jono Vaiškūno, yra kildinamas iš gudiško žodžio „gromnica“ – liet. „perkūninė“. Senieji šios dienos lietuvių ir kitų Europos tautų papročiai taip pat patvirtina šios dienos ryšį su Perkūnu. Pažymėtina, kad grabnyčių žvakės uždegamos per audrą ir perkūniją tikintis apsaugos nuo galimų jos padarinių bei nuo ligų. Su grabnyčių žvakėmis dar būdavo buriama. Buvo žiūrima, kur link krypsta uždegtos žvakės liepsna. Jei į namų vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – laimė iškeliaus pro duris arba kas nors iš namiškių pro tas duris išeis, greitai mirs. Klausimas, kodėl vasario pradžia siejama su Perkūnu – viena pagrindinių senovės baltų ir indoeuropiečių dievybių? Juk Perkūnas su žaibais ir griausmais pasirodo tik pavasarį. O atsakymą sufleruoja ir vasario mėnesio pavadinimas. Šiandien atrodo keista, kad taip pavadintas mėnuo viduržiemį, tačiau egzistuoja nuomonė, kad mūsų protėviai metus dalino ne į keturis, o į du metų laikus ir pavasario – vasaros laikotarpį vadino žodžiu „vasera“. Šio sezono pradžia kaip tik ir galėjo būti skaičiuojama nuo viduržiemio. Juk būtent vasario pradžioje, sprendžiant pagal daugiametės Lietuvos fenoklimatinių sezonų periodų trukmes, įvyksta tikrasis viduržiemis. Šiuo laiku Saulės aukštis virš horizonto yra padidėjęs jau tiek, kad ji į Žemę siunčia jau nebe šaltą žiemišką šviesą, o švelniai šildančius spindulius. Todėl sakoma, kad per Grabnyčias jau pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Jei ši diena būna saulėta, manoma, kad pavasaris bus ankstyvas, o vasara – su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. Vėjuota Perkūno diena lemia vėlyvą pavasarį. Apskritai vėjai reikšmingi visą vasario mėnesį. Sakoma, jeigu vasario mėnuo vėjuotas, vėjas apdrasko skujas, šakeles, tai kovo mėnuo varys sniegą – per mėnesį bus pavasaris. Jeigu pučia šaltas šiaurės vėjas, bus vaisingi metai. O jeigu vėjo vasario mėnesį nėra – tai balandžio mėnesį tikrai bus. FOTO AUTORIUS Asociatyvi Mykolo AMBRAZO nuotr.