Birželio 6–17 d. Ženevoje vykstančiuose Bazelio, Roterdamo ir Stokholmo konvencijų šalių susitikimuose bus priimami Lietuvai svarbūs sprendimai dėl draudimo gaminti, tiekti rinkai, eksportuoti ir naudoti 8 labai pavojingas chemines medžiagas. Taip pat šalys tariasi, kaip patikslinti tarpvalstybinių atliekų vežimų nuostatas, tobulinti rekomendacijas saugiems aplinkai atliekų tvarkymo būdams.
Daug dėmesio skiriama patvariųjų organinių medžiagų teršalų turinčių atliekų bei atliekų, kurių sudėtyje yra nanomedžiagų, tvarkymui.
Šių metų susitikimų tema yra „Pasauliniai susitarimai už sveiką planetą: saugus cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymas“. Juose bus priimti sprendimai, kurie leis dar labiau apsaugoti mūsų planetą ir jos gyventojus nuo ypač pavojingų medžiagų ir jų atliekų neigiamo poveikio.
Į Stokholmo ir Roterdamo konvencijų kontroliuojamų cheminių medžiagų sąrašus siūloma įtraukti 8 naujas žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingas chemines medžiagas, kurios kaupiasi gyvuose organizmuose ir yra pernešamos toli nuo taršos šaltinių.
Lietuva palaiko šiuos pasiūlymus ir pritaria, kad būtų numatytos priemonės, užkertančios kelią šias medžiagas išleisti į aplinką, jos būtų importuojamos ir eksportuojamos tik taikant specialias procedūras. Šios cheminės medžiagos ar jų grupės jau uždraustos arba griežtai ribojamos ES ir Lietuvoje, todėl joms taikomi dar griežtesni eksporto reikalavimai už nustatytuosius Roterdamo konvencijoje. Kartu turi būti mažinamos specialiosios naudojimo išimtys, patvirtintos rekomendacijos patvariųjų organinių teršalų turinčių atliekų ir kitų atliekų srautų tvarkymui.
Susitikimuose bus priimami sprendimai dėl pavojingųjų ir kitų ilgai nesuyrančių atliekų prevencijos, mažinimo ir saugaus aplinkai naudojimo, atliekų klasifikavimo, elektroninės atliekų judėjimo dokumentų sistemos įdiegimo, atliekų, savo sudėtyje turinčių patvariųjų organinių teršalų, nanomedžiagų, gyvsidabrio, plastiko atliekų tvarkymo būdų, kitais aktualiais klausimais.
Lietuva laikosi nuomonės, kad reikia stiprinti Bazelio, Roterdamo ir Stokholmo konvencijų tarpusavio ryšį, nes tai leidžia veikti efektyviau, išvengti kai kurių nuostatų dubliavimosi, geriau koordinuoti veiksmus bei taupyti lėšas. Svarbu, kad valstybės aptartų technologinius pasiekimus, pasinaudotų parengtomis techninėmis gairėmis ir rekomendacijomis, naudotųsi pažangia patirtimi ir metodais.
Mūsų šalis taip pat pasisako už šių trijų konvencijų sekretoriatų ir šalių aktyvesnį bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir sektoriais siekiant greitesnių sprendimų, kurie padėtų įveikti trigubą pasaulinę aplinkos išsaugojimo krizę – taršos, klimato kaitos ir bioįvairovės mažėjimą – pasinaudojant šių konvencijų įgyvendinimo mechanizmais bei priemonėmis.
Šią ir kitą savaitę vykstančiuose trijų konvencijų atstovų susitikimuose dalyvauja Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjos Aurelija Bajoraitienė ir Ingrida Varžgalienė, Atliekų politikos grupės vyriausiasis specialistas Sigitas Beržinskas.
Minėtosios konvencijos apima cheminių medžiagų tvarkymą nuo jų pagaminimo iki atliekų šalinimo, todėl reikšmingai prisideda prie tvaraus vystymo tikslų įgyvendinimo, laiku priimtų sprendimų tinkamas įgyvendinimas užkerta kelią aplinkos taršai.
