Tam Seimui šalies vadovas teiks Lietuvos banko ir Valstybės gynybos fondo įstatymų pakeitimus, pirmadienį pranešė Prezidentūra.
„Viena tokių priemonių (gynybai finansuoti – ELTA) – Lietuvos banko pelno įmokos į valstybės biudžetą skaičiavimo formulės pakeitimas. Nors viena priemonė pati savaime nesukurs didelio biudžeto šaltinio, priemonių visuma kartu su šalies ekonomikos augimu ir didėjančiomis valstybės biudžeto pajamomis padės pasiekti Lietuvos nacionalinio saugumo tikslus“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
Priėmus pokyčius, kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, būtų mokamos į valstybės biudžetą.
Tam siūloma atsisakyti nuostatos įmokai į valstybės biudžetą skirti iki 70 proc. apskaičiuoto pastarųjų trejų pasibaigusių finansinių metų centrinio banko pelno (nuostolio) vidurkio.
Tuomet į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 14 mln. eurų viršijanti LB pelno įmokų dalis. Ši finansinė riba nustatyta atsižvelgiant į LB ankstesniu laikotarpiu į valstybės biudžetą pervestą pelno įmoką.
Prezidentūros teigimu, šalies vadovo siūlomos įstatymų pataisos – dalis galimų Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimo 2026-2030 m. suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus finansavimo šaltinių.
Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
Premjeras G. Paluckas LRT televizijai praėjusią savaitę sakė, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.
Seimui teikiamos prezidento įstatymų pataisos parengtos konsultuojantis su LB, gavus Europos Centrinio Banko (ECB) nuomonę.
