„Orientuokimės į tai, kad mūsų vaikai neprisimintų tokio reiškinio kaip sąvartynas. Į Europos Sąjungą prieš 20 metų Lietuva įstojo prižiūrėdama šalyje 850 sąvartynų, šiuo metu yra tik 11 jų, o ateityje jų turėtų iš viso nebelikti“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį vykstančiame Aplinkos ministerijos surengtame Atliekų politikos forume.
„Lietuva įrodė, kad pokyčiai įmanomi. Nuo 2004 m. įspūdingai sumažinote sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį nuo daugiau nei 1 mln. tonų 2004 m. iki 200 tūkst. tonų 2022 m., kai sąvartynuose šalinote mažiau nei 15 proc. atliekų, kas pranoksta ES reikalavimus. Šis pasiekimas rodo Lietuvos ryžtą kurti patikimą ir perspektyvią atliekų tvarkymo sistemą, orientuotą į atliekų tvarkymo hierarchiją“, – sveikindama forumo dalyvius pažymėjo Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato generalinė direktorė Florika Fink-Hooijer.
Pirmą kartą Aplinkos ministerijos organizuojamame Atliekų politikos forume „20 metų Europos Sąjungoje: atliekų sektoriaus [r]evoliucija“ dalyvavo politikai, savivaldybių atstovai, socialiniai partneriai, verslo sektoriaus atstovai iš visos Lietuvos.
Ambicingi nacionaliniai planai viršija ES tikslą
F. Fink-Hooijer atkreipė dėmesį, kad Lietuva užsibrėžė ambicingą nacionalinį tikslą iki 2035 m. dar labiau sumažinti atliekų šalinimą sąvartynuose – iki 5 proc., o tai viršija ES nustatytą 10 proc. tikslą ir įvardijo jį kaip drąsų įsipareigojimą, derantį su kitais veiksmais. Pavyzdžiui, užtikrinant, kad ir atokiausiose šalies vietovėse būtų galima naudotis atskiro atliekų surinkimo paslaugomis.
Europos Komisijos atstovės teigimu, užstato už pakuočių atliekas grąžinimo sistema – sritis, kurioje Lietuva rodo pavyzdį: „Pradėjusi veikti 2016 m., ji pasiekė įspūdingą 92 proc. surinkimo lygį ir yra laikoma viena moderniausių sistemų pasaulyje. Skaičiai ir faktai kalba patys už save. Turėtumėte didžiuotis, kad net ES nepriklausančios šalys atvyksta mokytis iš Lietuvos sėkmės istorijos“.
Tačiau, pasak ekspertės, nors Lietuva padarė didelę pažangą tvarkant atliekas, vis dar reikia daug nuveikti, kad būtų užtikrintas ekonomikos žiediškumas. 2022 m. Lietuvos žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis buvo 4,1 proc. ir atsiliko nuo ES 27 vidurkio, kuris siekė 11,5 proc. Šį rodiklį galima pagerinti toliau stiprinant rūšiuojamąjį atliekų, ypač organinių, surinkimą, siekiant maksimalaus medžiagų perdirbimo efektyvumo. Atliekos turi būti vertinamos ne kaip išmesti daiktai, bet kaip vertingas išteklius, kurio naudojimas ir nauda turėtų būti maksimaliai padidinti.
Atliekų tvarkymo sistema pertvarkyta iš esmės
Aplinkos ministras S. Gentvilas kalbėdamas forumo dalyviams akcentavo, kad turime kuo didžiuotis: nuo 2021 m. atliekų tvarkymo sistemą pavyko pertvarkyti iš esmės. Reformavus pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojų ir importuotojų organizacijos finansuoja pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūrą, įsigaliojo skaidresnė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, atliekų apdorojimo įmonės privalo turėti finansinį užtikrinimą (banko garantijas, draudimą). Nustatyti skirtingi mokesčiai perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms, sąvartyno mokestis.
2023 m. patvirtintos Žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairės, aiški vizija, kaip atliekų sektorius ir pramonė turi transformuotis, nustatyti kriterijai, kada padangų, šlako, pelenų, statybinės atliekos laikomos žaliava. Stiprinama gamintojų ir importuotojų organizacijų atsakomybė tvarkant padangų, alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekas.
Verslas labiau turėtų investuoti į elektroninius sprendimus
Pasak aplinkos ministro, per ateinančius penkerius metus tikimasi proveržio ir žiediškumo srityje. Tam parengti ar rengiami teisės aktų pakeitimai, numatantys sisteminius pokyčius. „Turime gerokai pasistiebti. Atsiveria galimybės vystyti baterijų paskirties keitimo, jų perdarymo verslus, plėtoti žalios energijos kaupiklių gamybą iš panaudotų elektromobilių baterijų. Nuo 2027 m. nešiojamos baterijos prietaisuose turės būti suprojektuotos taip, kad gyventojai galėtų patys jas lengvai pakeisti“, – teigė S. Gentvilas.
Jo teigimu, plastikas be reikalo demonizuojamas, jis gana gerai surenkamas ir nesunkiai perdirbamas, blogybė yra tik kai plastikas patenka į gamtą. Tikimasi, kad reaguodamas į reguliacinius pokyčius verslas diegs žiedinius modelius – perdirbto plastiko, kamštelių pritvirtinimo, daugkartinių taros alternatyvų ar alternatyvų be plastiko inovacijas, investuos į daugkartinių pakuočių sistemas, nes nuo 2030 m. rinkai bus galima tiekti tik perdirbamas pakuotes, nebetinkamų eksploatuoti transporto priemonių perdirbimo technologijas.
Mažinant maisto švaistymą ir maisto atliekų kiekį verslas turėtų investuoti į elektroninius sprendimus, dirbtinio intelekto naudojimą skaičiuojant suvartojamą maisto kiekį. Iki 2030 m. namų ūkiai, restoranai ir maisto paslaugų tiekėjai maisto atliekų kiekį turės sumažinti 30 proc., gamintojai – 10 proc.
„Daugiau pastangų turime skirti mažinant maisto švaistymą. Nors mūsų šalies statistinio gyventojo išmetamų maisto atliekų kiekis labai panašus į ES vidurkį, tačiau rengiamoje Atliekų pagrindų direktyvoje numatyti ambicingi tikslai: gamintojai iki 2030 m. turėtų sumažinti maisto atliekų 10 proc., o viešojo maitinimo įstaigos ir namų ūkiai – 30 proc.“, – sako aplinkos ministras.
S. Gentvilo teigimu, gyventojų laukia vieninga, lengvai suprantama pakuočių ženklinimo sistema, pagrįsta piktogramomis, kokybiškesnės, patogesnės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Taip pat patogesnė tekstilės surinkimo infrastruktūra, platesnis jos tinklas. Savivaldybės skatinamos numatyti lengvatas kompostuojantiems maisto atliekas namų ūkiams. Mažinant tekstilės atliekų kiekius, skatinant jų perdirbimą numatytos priemonės tekstilės nuomos ir taisymo verslams, tekstilės perdirbimo technologijoms iš ES struktūrinių fondų iki 2029 m. numatyta skirti 10 mln. eurų.
Į maisto atliekų rūšiavimą greičiausiai įsitraukė individualių namų gyventojai
Pirmojo Atliekų sektoriaus forumo metu trečiadienį apie nueitą kelią nuo įstojimo į ES bei ateities kryptis kartu diskutavo savivaldos, verslo ir valstybės atstovai. Aptartos svarbiausios atliekų sektoriaus aktualijos: maisto atliekų rūšiavimas ir praktinis panaudojimas, pakuočių pokyčiai, atliekų tvarkymo kainodara bei kas turi būti padaryta artimiausiu metu, kad ir po 20 metų šalis išliktų Europos lydere atliekų tvarkymo srityje.
Savivaldybių atstovai dalijosi, su kokiais iššūkiais susiduria. Pasak Kauno rajono mero patarėjo, ilgamečio Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro, kuris pirmasis šalyje dar 2018 m. pradėjo maisto atliekų surinkimą iš namų ūkių, vadovo Algirdo Reipo, į maisto atliekų rūšiavimą greičiausiai įsitraukė individualių namų gyventojai, daugiabučiuose augimas ne toks greitas, tam reikia laiko, gyventojai tam turi būti paruošti, kad neturėtų įvairių nepagrįstų baimių.
„Problema yra ne maisto atliekų surinkimas, bet apdorojimas. Jeigu mes nepagaminsime geros žaliavos iš maisto atliekų, tai kam jas rinksime. Aš niekada oranžinio maišelio, į kurį Vilniuje dedamos maisto atliekos, neduosiu, nes norint rūšiuoti tokias atliekas reikia turėti liniją, kuri išrūšiuotų maišelius, be to, visos atliekos turi būti maišeliuose, kad ta linija veiktų“, – komentavo A. Reipas. Taip pat jis teigė, kad sunkiausia yra pasirinkti tinkamas apdorojimo technologijas.
Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys teigė, kad sunkiausia yra padidinti gyventojų sąmoningumą, taip pat maisto atliekų užterštumas, daugiabučiuose surenkamų maisto atliekų net 38 proc. yra užterštos. Todėl Molėtų rajone ant daugiabučių gyventojams dalijamų kibirėlių nuspręsta surašyti, ką į juos galima mesti, taip pat instrukcijas, kaip rūšiuoti.
Atliekų sektoriaus dalyviai kėlė klausimą, kad daug problemų kelia tai, kad Lietuvoje nėra vieningo atliekų rūšiavimo standarto – žmonėms, neaišku, kokios konkrečios atliekos priskiriamos vienai ar kitai atliekų rūšiai, nes skirtingose savivaldybėse, miestuose šios nuostatos skiriasi. Aplinkos ministras informavo, kad jau parengti Atliekų įstatymo pakeitimai, kurie numato apibrėžti bendrą atliekų rūšiavimo standartą visai Lietuvai, kuris Seimui bus pateiktas netrukus.
