Kovo 10-osios naktį Rumšiškių miškas virto neeilinio įvykio vieta. Tai buvo ne tik žygis į laisvę, bet ir kvietimas atrasti nežinomą Lietuvos grožį. Organizatoriai, prieš pat renginį, kelis mėnesius tyrinėjo miško gelmes, ieškodami tų vietų, kurios liko nepaliestos kasdienybės bei neišnaršytos miško lankytojų.
Dalyviai, pasinėrę į naktį, išbandė savo jėgas ir atrado įvairių vietų. Viena iš tokių – Gastilionių gūbrys, suteikiantis žygeiviams galimybę pajusti gamtos didybę ir jėgą. Žygis taip pat vedė pro storiausią Lietuvoje – Rumšiškių pušį, kuri stebina savo iškilmingumu ir amžiumi. Dalyviai ne tik vaikščiojo pažintiniais takais, bet ir įsitraukė į žaidimus. Žygeiviai skaičiavo paslėptų Lietuvos vėliavėlių skaičių ir dėliojo užkoduotus šūksnius.
Renginio maršrutas taip pat apėmė ėjimą Kauno marių pakrantės smėliu, kur žygeiviai galėjo jausti bei ropojo upelių šlaitais, kur kiekvienas žingsnis buvo neprognozuojamas. Maršrutas pravedė ir pro apleistą stovyklą, suteikiant žygio dalyviams galimybę susimąstyti apie laikinas vietos ir laiko sąvokas.
Žygis baigėsi stovyklavietėje prie Paežerojaus ežero, kur žygeiviai buvo pasitikti laužu ir vienybės jausmu. Prie ežero laukė mokytojos Agnės sukurtas žalčių karalius – šviesos ir garso instaliacija. Čia, prie ugnies, dalyviai dalijosi įspūdžiais, atradimais ir asmeninėmis laisvės akimirkomis. Ištvermingiausiems, kurie įveikė visą maršrutą, buvo įteikti rėmėjų prizai. Šis renginys leido dalyviams patirti asmeninės ir valstybės laisvės darną, suvokiant, kad kiekvienas žingsnis gamtoje yra žingsnis link savęs ir savo krašto pažinimo.
Renginį organizavo Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos žygeivių klubas. Dėkojame prisidėjusiems mokytojams: Laurai, Vytautui ir Agnei bei vedliui Eimantui.
Žygio idėją parėmė Rumšiškių kultūros centras, atvira jaunimo erdvė „Rūsys“, Kaišiadorių rajono savivaldybė, UAB „Dovaina“, UAB „Gudobelė“.
