Romaldas Idzelevičius: „Per Gyvenimą žengti šokio Ritmu – Daug Smagiau“

Jis su „Vakarų ekspresu“ sutiko pasidalinti savo kasdienybe ir prisiminimais iš auksinės „Žuvėdros“ laikų bei papasakojo daug įdomių istorijų. Veiklos – galybė „Mano didžioji gyvenimo dalis prabėgo šokio ritmu. Profesionaliai šokau nuo 1963 metų, vėliau – treniravimas ir vadovavimas “Žuvėdros„ kolektyvui. Ir iki šiol šokiai nėra nutolę – teisėjauju šokių varžybose. Taigi, jau kitąmet švęsiu 60 metų, kai mano gyvenimas susietas su šokiais“, – sakė R. Idzelevičius. „Šokiai tam ir yra sukurti, kad būtų gera sveikata ir savijauta. Jaučiuosi lyg jaunuolis“, – teigė R. Idzelevičius Įdomu, kokia daugkartinio Europos ir pasaulio čempiono „Žuvėdros“ kolektyvo ilgamečio trenerio ir vieno iš vadovų R. Idzelevičiaus kasdienybė? Veiklos netrūksta. Juk esu ir Klaipėdos miesto tarybos narys, ir šokių teisėjas, esu įsiliejęs ir į savonorystę „Maisto banke“. Čia nuo 2019 metų pjaustau daržoves. Per dieną pripjaustau tiek daržovių, kad „Maisto bankui“ yra reikalų išvežioti tiek maisto. Ir dar visi stebisi, kad daržovės supjaustytos taip lygiai, lyg būtų pjaustyta kokiu elektriniu aparatu. Mums su Skaistute patinka savanoriauti, norisi padaryti kažką gero dėl kitų. Turime laisvo laiko, tai kodėl gi nepadirbėjus ir neatlygintinai? Kalbant apie kasdienybę, yra darbų ir prie nuosavo namo. Juk reikia sutvarkyti ir kiemo aplinką. Užsiėmimų tikrai netrūksta, tik spėk suktis. Gimtadienis – lyg Brežnevo Pakalbėkime apie gimtadienius. Ar švenčiate juos? Kuris gimtadienis yra įsiminęs labiausiai? Prieš penkerius metus, kai švenčiau 70-metį. Tai buvo „Žuvėdros“ salėje, susirinko šimtai žmonių. Ko tik ten nebuvo: ir koncertas, ir parodomoji programa, ir kieme ugnies šou, ir fejerverkai. Tai buvo lyg kokio Brežnevo gimtadienis (šyptelėjo). Su „Žuvėdros“ kolektyvu iškovojote įspūdingą kiekį pasaulio ir Europos čepionato medalių – per 30, iš jų – 16 aukso. Per 50 „Žuvėdros“ gyvavimo metų teko patirti daug ne tik džiugių, bet ir sunkių akimirkų. Pasidalinkite, kurie prisiminimai yra įstrigę atmintyje? Į varžybas keliaudavome autobusais, buvo laikai, kai prie sienos tekdavo pralaukti ir porą parų. Ko tik nebūdavo: yra pasitaikę, kad šokėjos išlipdavo iš autobuso ir pasieniečiams imdavo šokti, kad tik greičiau praleistų pro sieną. Kartą Lenkijos turguje vienas mūsų šokėjas nusipirko meškerę ir iš jo vietiniai chuliganėliai norėjo ją atimti.Buvo net išsitraukę šautuvą, pasipylė šūviai… Apie visas keliones būtų galima parašyti didžiulę knygą su tokiais nuotykiais, kad ojojoj… Esame į varžybas važiavę su sugedusiu „Ikarus“ autobusu, kuris labai dūmino, tai po paros laiko iš autobuso išlipome visi lyg juodaodžiai. Buvo ir tokia akimirka, kai Norvegijoje važiuojant per miškus staiga dingo autobuso šviesos. Aplink miškai – tamsu, nors į akį durk. Ką daryti? Nespėsime į keltą, ir kas tada? Patys ėmėme tvarkyti autobusą, atvažiavo policija, ko tik ten nebuvo… Vos spėjome į keltą – aš paskutinis įšokau į laivą, kai jis jau buvo pradėjęs plaukti… Oj, tada streso ir įtampos buvo į valias…  ĮVERTINIMAS. Romaldas Idzelevičius 75-ojo gimtdienio proga buvo apdovanotas Klaipėdos miesto medaliu už nuopelnus sportui. Pauliaus MATULEVIČIAUS nuotr. Gimęs po laiminga žvaigžde Ar dar pasitaiko naktų, kai sapnuojate šokių aikštelę, parketą, aukso medalių spindesį arba galbūt tai, kad kažkas ne taip atliko šokio judesį, ir panašiai? Kai pats šokau, tada tai sapnuodavau, o kai pradėjau vadovauti „Žuvėdros“ klubui – tokių sapnų jau neliko. Kad ir kiek sunkumų teko patirti su „Žuvėdros“ kolektyvu, tačiau tie visi metai – įspūdingi. Tos visos pergalės atpirko visus sunkumus. Patirta daug ir neįkainojamų akimirkų. Kaip aš sakau, žengti per gyvenimą šokio ritmu – daug smagiau. Esu gimęs po laiminga žvaigžde. Kelis kartus yra tekę atsidurti labai arti žūties. Jeigu būtų galimybė ką nors keisti gyvenime, nieko nekeisčiau. Gal tik vieną kitą smulkmeną. Dosjė Gimė 1947 m. vasario 7 d. Trepkalnyje, Veiviržėnų valsčiuje. 1965-1982 m. šoko (nuo 1969 m. – su žmona) Klaipėdos statybos tresto kultūros rūmų sportinių šokių kolektyve (nuo 1995 m. Klaipėdos universiteto sportinių šokių klubas „Žuvėdra“). Nuo 1973 m. – šio kolektyvo treneris. 1974 m. tapo tarptautinės klasės šokėju. 1976 m. – Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionas. 1975-1981 m. – Lietuvos dešimties šokių vicečempionas. 1981 m. baigė laivų inžineriją Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete. R. Idzelevičiui su žmona Ona Skaistute Idzelevičiene vadovaujant „Žuvėdrai“ Europos šokių čempionatuose iškovoti 9 aukso, 9 sidabro ir 1 bronzos, pasaulio čempionatuose – 7 aukso, 7 sidabro ir 1 bronzos medalis. 1997 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, 1999-aisiais – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1999 m. apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento bronzos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. 2002 m. apdovanotas Lietuvos nusipelniusio trenerio garbės ženklu. 2003 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. 2005 ir 2006 m. suteiktas Lietuvos metų trenerio vardas. 2005 m. suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas. 2007 m. už nuopelnus Lietuvos sportui apdovanotas Sporto garbės komandoro ženklu. 2007 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanotas „Už nuopelnus Lietuvos olimpizmui“. 2022 m. Apdovanotas Klaipėdos miesto medaliu už nuopelnus sportui.