Gruodžio 10–11 dienomis Briuselyje vykusioje 169-ojoje Europos regionų komiteto (RK) plenarinėje sesijoje daugiausiai dėmesio skirta miestų ir regionų vaidmeniui Europos Sąjungos (ES) plėtojant tarptautines partnerystes, naujojoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP), saugumo ir teisinės valstybės darbotvarkėje.
Plenarinėje sesijoje pristatytos 2025 metų forumo „Miestai ir regionai už tarptautinę partnerystę“ išvados, priimta nuomonė dėl ES „Global Gateway“ strategijos lokalizavimo, surengtos diskusijos dėl DFP, „demokratijos skydo“, Europos vidaus saugumo bei priimtos penkios naujos nuomonės.
Gruodžio 8-9 dienomis vykusį forumą „Miestai ir regionai už tarptautinę partnerystę“ vainikavo diskusija Regionų komiteto plenarinėje sesijoje, kurioje dalyvavo Europos Komisijos Tarptautinių partnerysčių generalinio direktorato vadovas Koenas Doensas ir Europos Parlamento Vystymosi komiteto pirmininkas Barry Andrews. RK ragino ES sustiprinti vietos ir regionų valdžios vaidmenį įgyvendinant „Global Gateway“ – ES pasaulinę investicijų strategiją. Komiteto nariai pabrėžė, kad didžiausias ES pranašumas yra subsidiarumu ir daugiapakopiu valdymu grindžiamas modelis, kurio pagrindas yra stiprios vietos ir regionų valdžios institucijos. Vietos savivalda yra ne tik politinis veikėjas, bet ir gyvybiškai svarbi viešųjų paslaugų teikėja transporto, sveikatos, švietimo, energetikos, klimato, skaitmenizacijos ir infrastruktūros srityse. Būtent jose sutelkti dauguma „Global Gateway“ prioritetų. Pasak RK narių, miestai ir regionai yra nepakeičiami partneriai užtikrinant, kad ES išorės investicijos atlieptų realius vystymosi poreikius ir kurtų tvarią vertę vietos bendruomenėms.
Diskusijoje dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos pabrėžta, kad sanglaudos politika turi išlikti Europos solidarumo pagrindu, grįstu partneryste ir subsidiarumu. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi atlikti lemiamą vaidmenį planuojant ir įgyvendinant investicijas. RK nariai konstatavo, kad DFP privalo užtikrinti stabilų finansavimą, ypač sanglaudai, ir tuo pačiu sustiprinti ES gebėjimą reaguoti į naujus iššūkius nesilpninant bendrai valdomų fondų. Būtinas vietos poreikiais grįstas ir į rezultatus orientuotas požiūris, kuris pripažintų regionų stiprybes ir saugotų vietos demokratiją. RK pabrėžė, kad derybos tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos tik prasideda, o pats komitetas ir toliau aktyviai dalyvaus procese, kad galutinis susitarimas sustiprintų sanglaudą kaip pagrindinį įrankį konkurencingumui, gynybai, teisingai pertvarkai ir geresnei piliečių gyvenimo kokybei.
Diskusijose dėl „demokratijos skydo“, teisinės valstybės principų ir Europos vidaus saugumo strategijos pabrėžtas esminis vietos ir regionų valdžios vaidmuo saugumo grandinėje. Daugelyje ES valstybių narių savivaldos institucijos turi kompetencijas, apimančias vietos policijos veiklą, viešųjų erdvių valdymą, bendradarbiavimą švietimo srityje, teritorinį kibernetinį saugumą, civilinę saugą, rizikos valdymą ir radikalizacijos prevenciją. Akcentuota, kad saugumas prasideda vietoje – būtent čia formuojamas bendruomenių įsitraukimas, pasitikėjimas institucijomis ir užtikrinama veiksminga teisėsauga – šie elementai yra būtini kovojant su augančiu nusikalstamumu, hibridinėmis ir kibernetinėmis grėsmėmis.
RK nariai taip pat išreiškė apgailestavimą, kad dabartinėje Europos vidaus saugumo strategijos valdymo sistemoje nėra numatytas oficialus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo mechanizmas, nors būtent jos dažnai pirmos susiduria su saugumo krizėmis ir prisideda prie jų valdymo. Todėl RK ragino pilnai įtraukti miestus ir regionus į strategijos įgyvendinimą, vadovaujantis subsidiarumo bei daugiapakopio valdymo principais, taip pat pabrėžė būtinybę geriau koordinuoti Europolo, FRONTEX, ENISA, CEPOL, Eurojust‘o, nacionalinių institucijų ir teritorinių subjektų veiksmus, stiprinant keitimosi informacija kanalus, bendrus mokymus ir prevencijos mechanizmus.
Gruodžio 10 dieną Lietuvos savivaldybių delegacija lankėsi Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, kur susitiko su ambasadoriumi Nerijumi Aleksiejūnu bei struktūrinių politikų atašė Rūta Dapkutė-Stankevičiene ir Jolanta Vaičiūniene. Susitikimo metu aptartas Europos Komisijos pasiūlymas dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos ypatingą dėmesį skiriant Nacionaliniam ir regioniniam partnerystės planui, pristatyta derybų eiga ir Lietuvos prioritetai rengiant nacionalinę poziciją.
RK plenarinėje sesijoje Lietuvai atstovavo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Šilalės rajono meras Tadas Bartkus, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Zarasų rajono tarybos narys Arnoldas Abramavičius.
