Rimantas Povilas Vanagas: „Svarbiausia – Nebūk „padliecas“

Kaune Vytauto Didžiojo universiteto Didžioje auloje sekmadienį buvo įteiktas Tolerancijos žmogaus apdovanojimas ir Leonido Donskio premija, kurią gavo anykštėnas Rimantas Povilas Vanagas.Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos sprendimu 2021 metų Tolerancijos žmogumi išrinkta edukologė, vienuolė sesuo Viktorija Voidogaitė. Kasmetinė Leonido Donskio premija skirta rašytojui, žurnalistui, vertėjui Rimantui Povilui Vanagui. Vienuolė V. Voidogaitė apdovanota už pagalbą migrantams, o R.P. Vanagui kasmetinė L. Donskio premija skirta už Anykščių žydų istorijų atskleidimą, nenutylint vietos lietuvių gyventojų dalyvavimo Holokauste. „Jis nuolat liudija, kad nuoširdus gyvenimas savo gimtojoje vietoje nėra prastesnis nei didžiuosiuose pasaulio centruose. Tuo pačiu jis primena atvirumo ir skaudžių patirčių aktualizavimo, atminties gaivinimo svarbą, todėl dalį savo darbų yra paskyręs Anykščių žydų istorijai, vietos lietuvių gyventojų dalyvavimui Holokauste“, – nurodė Sugiharos fondas. V. Voidogaitei įteiktas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtas atminimo medalis ir diplomas.Apie R.P.Vanagą kalbėjo profesorius Egidijus Aleksandravičius, kuris teigė, jog R.P. Vanagas – „didžiulio kūrybingumo žmogus, kūrybos aukštumas pasiekęs Anykščiuose“. R. Vanagui buvo įteiktas diplomas ir tūkstančio eurų premija. Pakviestas į tribūną, R.P.Vanagas sakė, kad labai norėtų pasikalbėti su L. Donskiu apie tai, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje, todėl jam parašė viešą laišką, kurį ir perskaitė. „Teoretikas niekada nebuvau, gyvenimo išminties sėmiausi iš paties gyvenimo“, – apie save pasakojo rašytojas. Pasak jo, sunkiomis akimirkomis jis stengiasi prisiminti tremtinių, karo pabėgėlių ir partizanų likimus, ką jiems teko nepelnytai iškęsti. „Ir man pasidaro gėda dėl savo smulkių nuoskaudų“, – sakė R.P.Vanagas. Savo laiške L. Donskiui R.P.Vanagas išdėstė, kaip susidūrė su Holokausto tematika, kaip rinko medžiagą ir kaip kaupėsi detalės, kurios galiausiai „sprogo“ praeitais metais išleistoje knygoje „Anykščių dantiraštis“.  „Ši poema – mano galutinis asmeninis susitaikymas su tuo, kas įvyko“, – sakė rašytojas. Šiame viešame laiške L. Donskiu R.P.Vanagas neapėjo ir dabarties realijų, stebėdamasis, kad neveikia Konstitucija, kai iš politikų lūpų girdi kiršinimą, savo niekuo dėtų piliečių ir net prezidento žeminimą. „Aš laikausi savo kraštiečio Juozo Tumo- Vaižganto nuostatos – man nesvarbu, ar tu baltas, raudonas ar mėlynas. Svarbiausia – nebūk „padliecas“, – skaitė R.P.Vanagas. Rašytojas apgailestavo, kad vis rečiau girdimi žodžiai „garbė“, „atsiprašau“, kalbėjo, jog laikas suvokti, kad kiekvienas žmogus yra vertingas, anot žydų išminties „kiekvienas žmogus yra visata“.  O šitos premijos suteiktą garbę  jis skyrė visiems respondentams – „lietuviams ir žydams – kuriems ne tas pats, kaip gyvas žmogus, kuo gyvas ir ar išvis gyvas“. Abiem laureatams padovanoti Grigorijaus Kanovičiaus raštų rinkiniai. Linas BITVINSKAS Šaltinis: Nyksciai