Visgi, kaip teigia pats valdančiajai daugumai priklausančių „aušriečių“ lyderis, toks sprendimas esą priimtas dėl praėjusioje kadencijoje sulaužytos Seimo nario priesaikos. Tačiau, pasak jo, iš tikrųjų reikėtų kalbėti apie politinį susidorojimą.
„Tai politinis sprendimas, nes tai yra politinio proceso eiga. Kadangi buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius jau gruodžio-sausio mėnesį aiškiai pasakė, kad mes jam neišduosime leidimo, nors ir nebuvo jokio prašymo, tai natūralu, kad kitaip ir būti negali. Be politikos negali būti kažkokių sprendimų“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis, akcentuodamas, kad praėjusių metų balandį paskelbta jam nepalanki Konstitucinio Teismo (KT) išvada buvo vienintelė VSD sprendimo priežastis.
„Labai aiškiai parašyta dėl ko – dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. Nėra jokio kito dalyko“, – tikino politikas.
Kita vertus, tęsė R. Žemaitaitis, pastarasis sprendimas rodo, jog Lietuvoje yra susidorojama su kitokią nuomonę turinčiais politikais.
„Tai dar kartą parodo kaip Lietuvoje susidorojama su politikais, kurie turi kitokią nuomonę. Ir už žodžius, o ne už veiksmus. Bus proga tautai ir visuomenei parodyti, kas valdo mūsų teisėsaugą“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Sako, kad darbui draudimas dirbti su slapta informacija nepakenks
Visgi, vienas iš valdančiosios daugumos lyderių nesureikšmina, kad neturės galimybės susipažinti su įslaptinta informacija. Politiko teigimu, dėl to jam ir jo atliekamam darbui nebus jokių neigiamų pasekmių.
„Aš neužimu jokių pareigų, kurios man reikalingos tą medžiagą gauti. Dėl to man jokio skirtumo“, – sakė „aušrietis“.
Nors patį sprendimą kvestionuoja ir traktuoja jį kaip „politinį susidorojimą“, parlamentaras neketina ieškoti teisingumo skundžiantis teismui. Pasak parašą ant koalicinės sutarties padėjusio politiko, kol kas tą daryti yra beprasmiška.
„Kada pasikeis politinė konjunktūra, kada teisėsauga nebus priklausoma politiniams korumpuotiems pareigūnams – tada bus galima kažką“, – sakė valdančiajai daugumai priklausantis politikas, pridurdamas, jog tik laiko klausimas, kada viskas stos į reikiamas vėžes.
„Laiko klausimas, kada visa tai bus ištraukta, kada bus KGB dokumentai išviešinti, kai žinosime, kas kokį valstybės vadovą saugojo, kas kaip gavo darbą. Pamatysime daug dalykų. Dabar dar anksti, teisingumas ateina vėliau. Reikia dar porą, trejetą metų luktelti. O teisingumas ateis per rinkimus“, – apibendrino R. Žemaitaitis.
VSD išvada: nustatytos asmens savybės bei poelgiai dėl kurių kyla grėsmė informacijos saugumui
Tuo metu VSD atsakyme Eltai nurodė, jog R. Žemaitaičio prašymą ir klausimyną dėl leidimo dirbti su informacija, žymima „Visiškai slaptai“, gavo vasario 27 d. Patikrinimo metu siekta nustatyti, ar Seimo nariui gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamasis asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.
„VSD atliko Seimo nario R. Žemaitaičio tikrinimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija ir nustatė aplinkybes, nurodytas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte, tai yra buvo nustatytos asmens savybės bei poelgiai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“, – Eltai komentare raštu nurodė VSD Strateginės komunikacijos skyrius.
„Dėl šių aplinkybių kyla pagrįstos abejonės, ar tikrinamajam asmeniui patikėta įslaptinta informacija bus tinkamai apsaugota, ar jis tinkamai, sąžiningai vykdys asmens, kuriam išduotas leidimas, pareigas, nepažeis teisės aktuose įslaptintos informacijos apsaugai numatytų reikalavimų“, – nurodo departamentas.
Apie nustatytas aplinkybes VSD informavo ir Seimą, nurodant, jog parlamentarui nerekomenduojama suteikti leidimo dirbti su medžiaga, žymima grifu „Visiškai slaptai“.
„VSD informavo paslapčių subjektą – Lietuvos Respublikos Seimą, kad atsižvelgdamas į tikrinimo metu nustatytas aplinkybes (…), VSD prieštarauja, kad Seimo nariui R. Žemaitaičiui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, – teigiama komentare.
Tiesa, buvęs VSD vadovas Darius Jauniškis yra teigęs, jog Seimo nario priesaiką sulaužiusiam R. Žemaitaičiui būtent KT išvada gali tapti priežastimi nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
2024 m. balandį KT konstatavo, jog R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.
Seimo pirmininko patarėja: jeigu rekomendacija neigiama, leidimai neišduodami
Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas.
„Jei rekomendacija neigiama, leidimai neišduodami“, – Eltai sprendimą komentavo Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėja Ramunė Muzikevičiūtė-Narmontienė.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Seimo narių leidimų dirbti su įslaptinta informacija kilo prieš keletą mėnesių – tuomet Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojančius parlamentarus S. Skvernelis ragino susipažinti su įslaptinta medžiaga. Vėliau jis primygtinai ragino parlamentarus, kuriems pagal pareigas reikalingi leidimai dirbti su didesne slaptumo žyma, kreiptis su tokiu prašymu į departamentą.
Pagal įstatymą, su įslaptinta informacija, žymima grifu „Riboto naudojimo“, gali susipažinti visi Seimo nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas.
Su informacija, žymima „Visiškai slaptai“, gali dirbti Seimo valdyba, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai. Tuo metu su medžiaga, pažymėta grifu „Slaptai“, dirbti gali Audito, Ekonomikos, Europos reikalų, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetai, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto, Antikorupcijos bei Energetikos ir darnios plėtros komisijų pirmininkai bei pavaduotojai.
