Spalio 10-ąją, Lietuvai minint Vietos savivaldos dieną, savivaldybių vadovai dalyvavo prezidento Gitano Nausėdos inicijuotame kasmetiniame Regionų forume, kuriame aptarti aktualiausi savivaldos klausimai, diskutuota apie saugumo iššūkius, pasirašytas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) susitarimas dėl bendradarbiavimo su savivalda gynybos srityje.
Jau septintąjį kartą vykstančiame Regionų forume, kurį prezidentūra rengia kartu su Vidaus reikalų ministerija ir LSA, išsamiai aptartas kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas regionuose, švietimo kokybė naujojoje demografinėje realybėje. Taip pat diskutuota apie savivaldybių galimybes investuoti jei būtų priimtos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos. Dėl šio projekto, kuriam, nepaisant LSA prieštaravimo, jau pritarė Vyriausybė, merai išreiškė nevienareikšmišką poziciją pasirašydami kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus ragindami negriauti savivaldos galimybių investuoti ir nepritarti minėto įstatymo pakeitimo projektui.
Antrojoje forumo dalyje LSA prezidentas Audrius Klišonis pristatė esminius iššūkius, su kuriais susiduria savivalda saugumo srityje. A. Klišonis akcentavo, kad visuomenės atsparumo stiprinimas turi prasidėti nuo kryptingos edukacijos, o ši – nuo mažiausiųjų piliečių. Kalbant apie priedangas, buvo akcentuotas teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, ribota finansavimo schema bei ilgalaikės strategijos nebuvimas, kai orientuojamasi į kiekį, o ne kokybę.
Be to, planuojančios gyventojų evakavimą savivaldybės aiškiai indikuoja, kad reikalinga nacionalinė strategija, vienas veiksmų koordinatorius-strategas, aiškus priemonių ir atsargų rezervo modelis ir visų 60-ies savivaldybių evakavimo planų suderinimas.
LSA vadovas taip pat pabrėžė, kad norint stiprinti nenutrūkstamą savivaldybių parengtį turime papildyti parengties pareigūnų ir civilinės saugos specialistų gretas, lėšų trūkumą kompensuoti tikslingu planavimu bei labai aiškiai įvardinti koordinacinius algoritmus tarp vietos valdžios, centrinės valdžios ir kariuomenės.
Regionų forume pasirašytas ir LSA bei KAM susitarimas, numatantis konkrečių paskatų paketą savivaldybėms, kurių teritorijose veikia ar bus įsteigti kariniai poligonai ir karinės mokymo teritorijos.
„Savivaldybės, kurių teritorijoje yra poligonai arba karinės teritorijos, labai gerai supranta kritinę jų svarbą valstybės ir gyventojų saugumui. Darome viską, kad Lietuvos kariuomenė turėtų reikiamas sąlygas darbui ir kartu – būtų vietos bendruomenės dalimi. Vietos gyventojai taip pat turi jaustis svarbia visuotinės gynybos grandimi. Šis KAM ir LSA susitarimas įvertina ir įtvirtina šiuos abipusius poreikius siekiant svarbiausio tikslo – saugios ir stiprios valstybės“, – sako LSA prezidentas A. Klišonis.
Socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai karinius poligonus ir karinio mokymo teritorijas turinčiose savivaldybėse planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metams skirto BVP procento gynybai. Skatinant karinį mobilumą, savivaldybių prioritetinių vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinėmis teritorijomis, KAM biudžete skiriamas lėšas siekiama padidinti iki 5 mln. eurų per metus.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus
