Įvertinimas
Dėl sulėtėjusios ekonomikos mažėjanti ekologiškos produkcijos paklausa Europos Sąjungoje (ES) neaplenkė ir Lietuvos: nuo 2007 m. kasmet nuosekliai augęs ekologinių ūkių plotas šalyje šiemet, palyginti su 2022 m., sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 028,35 ha. Žemės ūkio ministerijos vertinimu, stabtelėjimas laikinas, susijęs su bendra ekonomine situacija Europoje, o ilgalaikėje perspektyvoje, didėjant ES skiriamai paramai ekologiniams ūkiams, prognozuojama, kad tokių ūkių daugės.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, iki 2022-ųjų ekologiniai plotai Lietuvoje sparčiai didėjo. Nuo 2007 m. Lietuvoje jų plotas išaugo daugiau kaip 11 kartų – nuo 21,6 ha iki 243,4 ha. Ūkių skaičius taip pat didėjo beveik puspenkto karto (nuo 585 iki 2 592), tačiau šių metų deklaravimo duomenys rodo, kad ekologinių ūkių plotai šiek tiek mažėjo, panaši tendencija buvo pastebima ir kitose ES šalyse.
Ekonominė situacija keičia vartotojų įpročius ir turi įtakos jų pasirinkimui parduotuvėse visoje Europoje. Pastarųjų metų statistika rodo sumažėjusią europiečių ekologiškos produkcijos paklausą. Europos Komisijos ekologiškų produktų importo į ES apžvalgoje konstatuota, jog bendras tokių produktų importas į ES sumažėjo 5,1 proc. Toks sumažėjimas vyko dėl tais metais smarkiai išaugusių visų maisto produktų kainų ir kritusių supirkimo kainų, kurias pajuto Lietuvos ekologinės produkcijos augintojai ir perdirbėjai.
JAV žemės ūkio departamento (USDA) tyrimo duomenimis, didėjanti infliacija kartu su aukštomis maisto ir energijos kainomis 2022 m. sumažino ekologiškų maisto produktų pardavimą daugelyje ES rinkų.
Tarp ekologiškos ir tradicinės produkcijos buvęs supirkimo kainų skirtumas (ekologinė produkcija dėl didesnių sąnaudų būdavo brangesnė) 2022 m. dėl galimų minėtų priežasčių ėmė mažėti. Pavyzdžiui, jei ekologiško ir neekologiško pieno supirkimo kainų skirtumas iki 2020 m. buvo didesnis nei 20 proc., tai 2021-2022 m. jis siekė vos 10 proc.
Rusijos karinė invazija į Ukrainą bei jos išprovokuota energetinė krizė ir infliacija Lietuvoje paaštrino apsirūpinimo maistu klausimą ir pakoregavo visuomenės požiūrį bei galimybes rinktis ekologiškus produktus, tad sumažėjęs poreikis turėjo įtakos ir kritusioms tokios produkcijos supirkimo kainoms.
Ministerija inicijuoja daugiau ekologiniams ūkiams palankių sprendimų
Siekdama stiprinti ekologinius ūkius, ŽŪM inicijuoja dar daugiau ekologinį ūkininkavimą skatinančių priemonių.
„Suprantame, kad daliai ekologiškai ūkininkaujančiųjų esama situacija kelia nerimą, tačiau tai – laikinas etapas, kurį įveiksime kartu. ES ir toliau didina paramą ekologiniams ūkiams, remdama ūkius pagal jų plotą už kiekvieną hektarą, o mes savo ruožtu siekiame ūkininkams palengvinti situaciją . Šiuo metu aktyviai diskutuojame su socialiniais partneriais, rengiame svarbių palengvinimų, pavyzdžiui, ekologiškai ūkininkaujantiems bus leista dalyvauti trijose ekologinės sistemos gamybinėse veiklose (Augalų kaita, Tarpiniai pasėliai, Neariminė žemdirbystė). Iki šiol ūkininkai turėjo galimybę dalyvauti tik dviejose, rinkdamiesi iš trijų“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Nepažeidžiant ekologinių išmokų skaičiavimo metodikos bus padidinti ekologinių ūkių išmokų dydžiai. Be to, ekologinį plotą, viršijantį 200 ha, planuojama remti 100 proc.(iki šiol buvo taikytas 70 proc. rėmimas).
Atsižvelgus į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos siūlymus, bus supaprastintas (įvedant tam tikras išimtis dėl pildymo, mažinant pildymo dažnumą, pildymo laiką ir pan.) Ekologinės gamybos žurnalas.
Siekiant sutrumpinti ir supaprastinti šio žurnalo pildymą (automatizuoti duomenų perkėlimą ir skaičiavimus), ministerija planuoja jo pildymą skaitmenizuoti iki kitų metų sausio 1 d. Tačiau atkreipiame dėmesį, jog taip pat planuojama, kad žmonės jį ir toliau galės pildyti ranka, ne elektroniniu būdu.
Rugsėjo 5 d., tęsiant konstruktyvias diskusijas su socialiniais partneriais dėl Strateginio plano žaliosios architektūros tobulinimo, kartu su Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, VšĮ „Ekoagros“ buvo aptartos pagrindinės spręstinos ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos sritys, nutarta organizuoti papildomus susitikimus dėl viešųjų pirkimų, investicinių priemonių ekologiniams ūkiams bei mokslinių tyrimų rėmimo problematikos.
Parama ekologiniam ūkininkavimui – didžiausia tarp kaimyninių šalių
Lietuva, palyginti su artimiausiomis kaimynėmis, suteikia konkurencingą paramos sistemą. 2023-2027 m. ekologiškai ūkininkaujantiems mūsų šalis skyrė net 9,4 proc. nuo viso žemės ūkiui remti skirto biudžeto, kai tuo tarpu kaimyninės valstybės skyrė kur kas mažiau. Štai Estija teskyrė 3,9 proc., o Lenkija – 4,1 proc.
Atsižvelgiant į tai, ministerija skatina ekologiškai ūkininkaujančius aktyviau dalyvauti Strateginio plano investicinėse priemonėse (įskaitant perdirbimą), nes ekologiškai ūkininkaujantiems duodami gerokai didesni projektų atrankos balai (pvz., investuojantiems į valdas ekologiškai ūkininkaujantiems skiriama iki 25 atrankos balų, o Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje – iki 15 balų).
Taip pat ekologinis ūkininkavimas netiesiogiai remiamas ir kitomis svarbiomis priemonėmis, pavyzdžiui, Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa.
Ekologinės gamybos subjektai gali pasinaudoti parama ir pagal Veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.
Žemės ūkio ministras K. Navickas kviečia ugdymo įstaigas aktyviai naudotis siūlomomis priemonėmis, o gyventojus rinktis sveikatai palankius produktus bei palaikyti ekologiškų produktų gamintojus ir vietos ūkininkus.
