Savaitgalis pradžiugino ne tik po lietaus, pagaliau pasirodžiusia, saule, bet ir tradicine tapusia „Bėk, bėk žirgeli” švente.
Galima tik pasidžiaugti, kad mūsų krašte gyvos senosios tradicijos, o ši šventė yra vieną iš jų. Kad ji yra reikalinga ir svarbi mūsų krašto kultūros dalis įrodo didžiulis šios šventės dalyvių ir lankytojų skaičius. Niekad nesutiksiu su ta mintim, kad tai yra atgyvenusi ir nenešanti jokios pridėtinės vertės mūsų kraštui, šventė. Čia gyvos lietuviškos tradicijos, gyva mūsų kalba ir tautiškumas.
Ši šventė viena iš tų, kurios metu galime prisiminti savo šaknis. Prisiminti kas mes ir iš kur mes kilę. Kad ir kaip kam nesinori pripažinti tai – mes esame antra – trečia karta nuo žagrės. Ir nereikia to slėpti nuo mūsų vaikų ir anūkų, apsimetant, kad gimėme išmaniųjų įrenginių ekranuose ir programėlėse.
Lietuva – tai duoną auginantis, viena gražiausių kalbų kalbantis ir nuostabiausią gamtą turintis, kraštas. Visos senosios lietuviškos tradicijos, lietuviškas žodis, daina bei papročiai – teka mūsų venomis. Tai yra mūsų. Sugebėkime tai išsaugoti, nes tauta be savo šaknų – pasmerkta.
Ramunė Vilėniškienė
Šaltinis: Nyksciai
