Įvertinimas
Baigiamas dar vienas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ teritorijų planavimo etapas – jau patvirtinti Kauno geležinkelio mazge numatyti konkretizuoti sprendiniai. Netrukus visos suinteresuotos šalys bus kviečiamos per dviejų mėnesių laikotarpį susipažinti su specialiajame teritorijų planavimo dokumente planuojama inžinerine infrastruktūra.
„Kauno geležinkelio mazgas yra vienas svarbiausių „Rail Balticos“ elementų. Tai reikšmingas logistikos centras, sujungsiantis krovinių maršrutus iš Šiaurės ir Vakarų bei Vidurio Europos, tranzitinius krovinius iš Rytų krypties ir Klaipėdos jūrų uosto. Šio mazgo reikšmė ypač svarbi sklandžiai krovinių priežiūrai ir keleivių aptarnavimui, todėl skiriame prioritetinį dėmesį sparčiam jo vystymui“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Kauno stotyje numatoma nutiesti 1435 mm pločio vėžės pagrindinius ir atvykimo bei išvykimo kelius prie esamų Kauno stoties rūmų, o 1520 mm pločio vėžės kelius perkelti į pietinę stoties pusę. Be to, ketinama įrengti geležinkelio kelią ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–HES–Rokai–Jiesia. Iš viso bus įrengta arba rekonstruota 120,8 km geležinkelio kelių, 70 iešmų, 12 dviejų lygių geležinkelio ir automobilių kelių sankirtų. Visas planuojamas geležinkelio ruožas bus elektrifikuotas, juo važiuos elektra varomi lokomotyvai.
Įrengiant Kauno geležinkelio mazgą taip pat planuojama nutiesti 5 naujus geležinkelio viadukus ir 2 naujus tiltus virš Jiesios upės, rekonstruoti arba išplatinti 5 jau esamus tiltus. Kartu numatoma pastatyti geležinkelio tunelį planuojamam dvikeliui Palemono stoties prieigose, o saugiam pėsčiųjų ir automobilių judėjimui įrengti 7 automobilių tunelius, rekonstruoti automobilių viadukus, įrengti pėsčiųjų perėjas.
„Kauno geležinkelio mazgo plėtra – tai ne tik svarbus žingsnis „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo kontekste. Šio visam „Rail Balticos“ projektui svarbaus geležinkelio mazgo plėtra taps impulsu viso regiono socialiniam ir ekonominiam augimui kuriant naujas transporto jungtis, plėtojant reikiamą infrastruktūrą ir steigiant naujas darbo vietas. Be to, planuojant teritorijas daug dėmesio skiriama ir aplinkosaugai, nes šiame geležinkelio ruože yra „Natura 2000“ teritorija“, – teigia „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Į Kauno geležinkelio mazge planuojamą sklypą pateks apie 1,6 ha europinės svarbos prioritetinių buveinių. Kartu su Europos Komisija ieškoma sprendimų, kaip suderinti aplinkosaugos ir infrastruktūros plėtros prioritetus.
Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojami Kauno geležinkelių mazgo sprendiniai ir su jais susiję objektai, kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius artimiausiu metu bus informuoti per E. pristatymo sistemą, jiems taip pat bus įteikiami pranešimai registruotąja pašto siunta.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Aktualios nuorodos ir informacija visuomenei
Susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu jau greitai bus galima:
• Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkeliu-infrastrukturos-kauno-gelezinkeliu-mazge-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas
