Įvertinimas
Sveikatos apsaugos ministerija kovo 2 d. surengė konferenciją, skirtą psichikos sveikatos pertvarkos krypčiai ir pokyčiams pristatyti. Ministerijos, visuomenės sveikatos biurų, psichikos sveikatos centrų, ligoninių administracijų atstovai ir medikai aptarė, kokie pokyčiai planuojami, pasidalijo gerosios patirties pavyzdžiais bei diskutavo, kaip įveikti esamus psichikos sveikatos paslaugų iššūkius.
Konferenciją atidaręs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad Europa ir kitos pasaulio šalys siekia tų pačių tikslų – kad gyventojai galėtų gauti daugiau psichikos sveikatos paslaugų kuo arčiau namų, kad būtų teikiama daugiau ir įvairesnių nemedikamentinio gydymo paslaugų ir, ypač svarbu, kad gydymas ligoninėse būtų racionalesnis – mažėtų pakartotinių hospitalizacijų.
„Esame tarptautiniu lygiu vykstančių pokyčių dalis – tai ir nauji iššūkiai, ir galimybės mums visiems. Džiaugiuosi, kad turime tarptautinį palaikymą bei daug pastangų skiriame šalies psichikos sveikatos paslaugas teikiančiai bendruomenei išgirsti, kad galėtume kartu veikti. Tikiu, kad pasieksime bendrą tikslą – pacientų poreikius atitinkančią psichikos sveikatos paslaugų kokybę, išplėsime bendruomenines, specializuotas paslaugas bei sumažinsime su psichikos sveikata susijusią stigmą mūsų šalyje“, – sakė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Įgyvendinant psichikos sveikatos pertvarką, bus skiriama daugiau dėmesio specialistų kvalifikacijai, metodikoms, komandų išplėtimui, taikant atvejo vadybą, dienos paslaugų plėtrai, kitų naujų specializuotų paslaugų diegimui, pacientų poreikius atitinkančių iniciatyvų vykdymui. Horizontalūs reformos tikslai – veiksmai ir priemonės, padedančios gerinti žmogaus teisių įgyvendinimą bei mažinti regioninius netolygumus.
Psichikos sveikatos pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2030 metų. Pokyčiams matuoti numatyti ambicingi vertinimo rodikliai: per septynis metus siekiama sumažinti 40 proc. savižudybių skaičių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, 30 proc. psichiatrijos stacionaro lovų skaičių, 33 proc. pakartotinių hospitalizacijų, 5 proc. psichikos sveikatos stigmą. Taip pat numatoma 50 proc. išplėsti dienos psichiatrijos stacionaro paslaugas, didinti psichoterapijos ir kitų bendruomeninių paslaugų prieinamumą. Žinoma, to bus siekiama planingai, perėjimas nuo stacionarinių prie ambulatorinių paslaugų vyks subalansuotai ir atsižvelgiant į vykdomą progresą.
Konferencijoje dalintasi ne tik planais ar numatomais rezultatais, bet ir gerąja praktika, pradėtomis iniciatyvomis Lietuvoje, kurios tiesiogiai siejasi su reformos numatomomis kryptimis. Renginys apėmė visuomenės ir asmens psichikos sveikatos sritis.
Visuomenės sveikatos biurų atstovai pristatė savižudybių prevencijos modelio Kauno miesto savivaldybėje įgyvendinimo patirtį, pagalbos galimybes psichikos sveikatos sunkumų patiriantiems asmenims Klaipėdos mieste, nauja pilotine veikla Vilniuje – socialinio recepto programa vyresnio amžiaus gyventojams, kuri prasideda jau šiais metais. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras aptarė naujai prasidedančios Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos turinį ir prasmę.
Vilniaus miesto, Klaipėdos, Žemaitijos psichikos sveikatos centrų atstovai ne tik aptarė psichiatrijos dienos stacionarų įgyvendinimo patirtį ir keičiamų reikalavimų reikšmę, bet ir dalijosi iššūkiais bei poreikiais, kaip teikti paslaugas sergantiems priklausomybės ligomis ir patiriantiems savižudybės grėsmę gyventojams. Konferencijoje pristatyta ypač reikšminga reformos kontekste Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės patirtis – grįžtamojo ryšio iš pacientų rinkimas ir analizavimas, atkryčio prevencijai skirtos programėlės kūrimas, dalyvavimas Pasaulio sveikatos organizacijos Quality Rights iniciatyvoje, personalo mokymai deeskalacijos ir kitomis temomis.
Psichikos sveikatos pertvarkai įgyvendinti suplanuoti 42 mln. Eur iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
Kovo 2 d. vykusios konferencijos transliacijos įrašą galima rasti ČIA.
SAM Komunikacijos skyrius
